bãdas, socialinis ekonominis reiškinys, kai žmonėms ilgą laiką trūksta maisto.
Bado rūšys ir priežastys
Būna visiškas (absoliutusis; atitinka visiškąjį badavimą) arba dalinis (santykinis; atitinka dalinį badavimą).
Badas gali kilti dėl stichinių nelaimių (potvynių, sausros, krušos, nederliaus, žemės drebėjimų ir kitų), karinių ir pilietinių konfliktų, netinkamos nacionalinės politikos, mokslinių tyrimų ir technologijų neadekvatumo, aplinkos būklės pablogėjimo, skurdo, spartaus gyventojų skaičiaus didėjimo ir kitų priežasčių.
Istorija
Bado būta jau gilioje senovėje. Pirmosios rašytinės žinios skelbia apie badą Senovės Egipte (apie 2500 prieš Kristų). Europos istoriniuose šaltiniuose badas minimas nuo 9 amžiaus. Didelis badas buvo Rusijoje 1024, 1230–1231. Europos šalis 13 a. antroje pusėje badas ištikdavo nederliaus metais.
14 a. antroje pusėje dėl nuolatinių karų badas (neretai kartu ir maras bei kitos ligos) padažnėjo. 17–18 a. vien Prancūzijos gyventojai badą kentė 41 kartą. Dėl sausros kilus badui 1769–1770 Bengalijoje mirė apie 10 mln., 1876–1879 Šiaurės Kinijoje – apie 19 mln. gyventojų. 1845–1847 Airijoje nuo bado ir šiltinės mirė daugiau kaip 1 mln. žmonių. Dėl ekonominių krizių Didžiosios Britanijos darbininkai badavo 1815, 1818, 1825, 1836, 1847, 1857.
18 a. Rusiją badas ištiko 34, 19 a. – daugiau kaip 40, 1901–1912 – septynis kartus; 1921–1922 Sovietų Rusijoje badavo apie 90 mln. žmonių (1,5–2 mln. mirė), 1932–1933 po prievartinės kolektyvizacijos (1929–1931) SSRS (daugiausia Ukrainoje, Rusijoje) badu mirė apie 7 mln. žmonių.
Per 1929–1933 ekonominę krizę badą kentė dešimtys milijonų pasaulio gyventojų. Daugelyje šalių badauta per Pirmąjį ir Antrąjį pasaulinius karus, pokario metais. Nacių ir sovietų totalitarinėje sistemoje badas naudotas kaip genocido priemonė (koncentracijos stovyklose).
20 a. 8 dešimtmetyje badavo 10–15 % pasaulio gyventojų. Jungtinių Tautų duomenimis, 20 a. 10 dešimtmetyje badą kentė daugiau kaip 800 mln. žmonių (iš jų 200 mln. vaikų), 2017 – 821 mln. žmonių. Maisto produktų ypač stinga ekonomiškai silpnose Afrikos šalyse (7–10 dešimtmečiais badavo šimtai tūkstančių žmonių, dėl etninio smurto pabėgusių iš Ruandos ir Burundžio, nukentėjusių nuo sausros Etiopijoje), t. p. Pietryčių Azijos šalyse, Indijoje ir kitur. Badas neišgyvendintas net ekonomiškai stipriose šalyse.
Likviduoti badą pasaulyje – Jungtinių Tautų maisto ir žemės ūkio organizacijos (Food and Agricultural Organization, įkurta 1945, būstinė Romoje) pagrindinis tikslas. Bado ištiktoms šalims pagalbą maisto produktais teikia Jungtinių Tautų Pasaulinė maisto programa (World Food Programme, įkurta 1965, būstinė Romoje).
830
Badas Lietuvoje
Lietuvoje (ir Mažojoje Lietuvoje) badas 13–14 a. buvo toks pat dažnas, kaip ir kitur Europoje. Pirmasis žinomas badas kilo 1205–1207, vėliau 1211, 1279. Didelis badas 1310 ir 1314–1315 apėmė Lietuvą ir gretimas šalis.
15–16 a. dėl karų ir didėjančio baudžiauninkų išnaudojimo badmečiai buvo labai dažni (1409, 1419–1420, 1427, 1440, 1448, 1452, 1465, 1473–1474, 1482, 1497–1498, 1506, 1530). 1544 prasidėjęs didelis badas truko kelerius metus. Ypač sunkūs buvo 1551–1552, 1557–1558, 1570 metai. 17 a. antroje pusėje dėl karų badmečiai buvo labai varginantys – juos lydėjo maras (pvz., 1657–1658) ir kitos ligos. Badauta ir 1668–1669, 1677–1678, 1695.
Atsitraukiančios švedų kariuomenės nuniokotoje Lietuvoje badas kilo 1708–1711; ypač sunkūs jo padariniai buvo Žemaitijoje ir Vilniaus apylinkėse. Nuo bado ir maro mirė daugiau kaip trečdalis Lietuvos gyventojų, Žemaitijoje – net pusė. Dėl gerokai sunkesnės autochtonų ūkinės ir socialinės padėties nuo šio bado ir maro (vadinamo didžiuoju) ypač nukentėjo lietuvininkai bei prūsai: baltų Prūsos krašte mirė apie 270 000 (apie 40 %) gyventojų; vien Mažosios Lietuvos branduolyje – Įsruties, Tilžės, Ragainės, Labguvos ir Klaipėdos apskrityse – mirė apie 160 000 iš apie 300 000 žmonių (apie 53 %).
1741–1742 badas Didžiojoje Lietuvoje kilo dėl lietaus supūdyto derliaus. 1808 badas dėl nederliaus apėmė Šiaulių ekonomiją ir kai kurias kitas sritis. 1842, 1847–1848, 1867–1868 badas ištiko visą Lietuvą, 1916–1918 – Šiaurės rytų ir Rytų Lietuvą (per ją arba netoli jos ėjo Pirmojo pasaulinio karo Rusijos–Vokietijos fronto linija), 1941–1953 badą dažnai kęsdavo iš sovietų okupuotos Lietuvos į SSRS išvežti politiniai kaliniai ir tremtiniai.
415
badmetis