badavimas

badãvimas, būsena, kai organizmas ilgą laiką negauna arba gauna per mažai maisto medžiagų. Organizmas badauja ir tuomet, kai maisto pakanka, bet jis nevisavertis ar negali jo pasisavinti. Badaujantis organizmas ima intensyviai naudoti maisto medžiagų atsargas, pirmiausia angliavandenius ir riebalus. Paskui pradedami naudoti organizmo baltymai (kartu ardoma svarbiausia organų struktūra); toks badavimas labai kenksmingas. Ne visi organizmai vienodai pakelia badavimą. Tai priklauso nuo gyvūno rūšies, kūno dydžio, amžiaus, lyties, medžiagų apykaitos ir jos reguliacijos, aplinkos sąlygų. Gamtoje badavimas būna ir normalus reiškinys, kai gyvūnai, būdami anabiozės būklėje, nesimaitina. Žmogaus badavimas būna visiškas (kai jis nieko nevalgo ir negeria) ir dalinis (kai geria vandenį ir nepakankamai gauna maisto medžiagų), priverstinis (dėl skurdo, patekus į nelaisvę ir kita) ir sąmoningas (gydant tam tikras ligas, norint išreikšti protestą, pasiekti ekonominių, politinių ir kitų tikslų, pvz., skelbiamas bado streikas).