gatvė Endingene
Bãdenas-Viùrtembergas (Baden-Württemberg), federacinė žemė Vokietijos pietvakariuose.
Ribojasi su Prancūzija (vakaruose) ir Šveicarija (pietuose).
Plotas 35 752 km2. 11,03 mln. gyventojų (2017). Centras – Stuttgartas (Badeno-Viurtembergo didžiausi miestai – lentelėje). Badenas-Viurtembergas suskirstytas į 4 apygardas: Freiburgo, Karlsruhės, Stuttgarto ir Tübingeno.
https://s.vle.lt/diagramos/123371-2.html
https://s.vle.lt/diagramos/124311-1.html
Didesniąją Badeno-Viurtembergo dalį užima neaukšti kalnai: pietvakariuose – Schwarzwaldas (Badeno-Viurtembergo aukščiausia viršūnė – Feldbergo kalnas, 1493 m), pietryčiuose – Švabijos Albas, šiaurėje – dalis Odenwaldo. Badeno-Viurtembergo vakariniame pakraštyje yra Reino aukštupio žemuma, šiaurės vakaruose – Hohenloh lyguma, pietrytiniame pakraštyje – Priešalpiai, Badeno-Viurtembergo viduryje – Stuttgarto įduba.
Klimatas vidutinių platumų, pereinamasis iš jūrinio į žemyninį. Kalnų slėniuose karštos vasaros, šiltos ir švelnios žiemos. Badeno-Viurtembergo pietvakariuose – šilčiausios vasaros Vokietijoje. Stuttgarte sausio vidutinė temperatūra –0,5 °C, liepos 18 °C, per metus iškrinta vidutiniškai 670 mm kritulių. Badeno-Viurtembergo didžiausios upės: Reinas (teka pietiniu ir vakariniu pasieniu), jo dešinysis intakas Neckaras, Dunojaus aukštupys. Pietuose, Šveicarijos pasienyje, yra Bodeno ežeras (Vokietijai priklauso 305 km2). Apie 37 % Badeno-Viurtembergo teritorijos užima miškai (daugiausia mišrieji bukų ir kėnių).
1
Badenas-Viurtembergas – viena ekonomiškai stipriausių Vokietijos žemių (107% vidutinio Vokietijos BVP 1 gyventojui). Yra gamtinių dujų ir naftos (Fronhofeno telkinys), akmens druskos (Stetteno ir Friedrichshallio telkiniai). Didžiausios branduolinės elektrinės (Badeno-Viurtembergo šiaurėje): Neckaro‑1, Neckaro‑2, Philippsburgo, Obrigheimo. Pietuose, Schluchsės ežero apylinkėse, daug hidroakumuliacinių elektrinių. Sindelfingene, Stuttgarte, Esslingene, Mannheime, Neckarsulme, Gaggenau gaminama lengvieji ir krovininiai automobiliai, autobusai, varikliai, automobilių dalys. Elektronikos ir elektrotechnikos (Stuttgarte, Mannheime, Karlsruhėje, Ulme), optikos ir mechanikos (Stuttgarte, Oberkochene, Villingene) pramonė, staklių (Stuttgarte, Heilbronne, Göppingene, Reutlingene), laikrodžių (Schwarzwaldo miestuose Schramberge ir Schwenningene), poligrafijos mašinų (Heidelberge), siuvamųjų mašinų (Karlsruhėje ir Oberndorfe), matavimo prietaisų (Freiburge) gamyba.
Stuttgarte yra Daimler Benz ir Porsche (abi – automobilių), Robert Bosch (variklių), Neoplan (autobusų), SEL (elektrotechnikos ir elektronikos), Karlsruhėje – Badische Maschinenfabrik (įvairių mašinų) pramonės korporacijų būstinės. Naftos perdirbimas (Karlsruhėje), spalvotoji metalurgija (aliuminio lydymas), chemijos, tekstilės, siuvimo, avalynės, poligrafijos, celiuliozės ir popieriaus pramonė, juvelyrinių dirbinių, žaislų, muzikos instrumentų gamyba.
https://liepa.vle.lt/zemelapiai/vle/?mapid=1_baltai_VI_VII
Žemės ūkyje vyrauja dideli privatūs ūkiai. Auginama javai (kviečiai, miežiai, avižos), cukriniai runkeliai, tabakas, apyniai, bulvės. Stuttgarto apylinkėse plėtojama daržininkystė, Reino slėnyje, Bodeno ežero pakrantėje, Švabijos Albo priekalniuose ir Hohenloh lygumoje – sodininkystė, palei Reiną, Neckarą, Bodeno ežerą, Hohenloh lygumoje – vynuogininkystė. Veisiama galvijai, kiaulės, avys. Paukštininkystė. Turizmas. Baden-Badeno, Badenweilerio, Bad Krozingeno, Bad Dürrheimo, Bad Mergentheimo balneologiniai kurortai, Freudenstadto žiemos kurortas. Automobilių kelių yra apie 30 000 km, iš jų apie 1500 km greitkelių. Įregistruota apie 5,5 mln. lengvųjų automobilių. Svarbiausi geležinkeliai: Stuttgartas–Ulmas ir Mannheimas–Bazelis (Šveicarija). Laivuojama Reino ir Neckaro upės, Bodeno ežeras. Didžiausi upių uostai: Karlsruhe, Mannheimas, Heilbronnas. Stuttgarte yra tarptautinis oro uostas.
Apie Badeno-Viurtembergo istoriją: Badenas ir Viurtembergas.
2097
https://liepa.vle.lt/zemelapiai/vle/?mapid=7_Lietuva_1920_1940