bagãžas (pranc. bagage), transporto priemone vežami keleivio daiktai (produktai, gaminiai, dirbiniai ir kiti). Skiriama registruotas (jį keleivis registruoja ir perduoda vežėjui gabenti) ir neregistruotas (rankinis; jo keleivis neregistruoja, o laiko, pavyzdžiui, laivo kajutėje, lėktuvo salone, kelių transporto priemonėje) bagažas. Teisės aktai gali numatyti bagažo privalomojo draudimo atvejus. Priimdamas vežti bagažą vežėjas išduoda kvitą ar apie tai nurodo biliete. Teisės aktai ir vežėjai sutartyse gali nustatyti, kokie daiktai nelaikomi bagažu ir nevežami (pavyzdžiui, ginklai, sprogmenys, narkotinės medžiagos, pinigai). Bagažas ar jo dalis laikoma prarasta, kai vežėjas paskirties vietoje keleiviui neatiduoda viso bagažo arba jo dalies. Už priimto iš keleivių vežti ar saugoti bagažo praradimą ir sugadinimą atsako vežėjas, jei neįrodo, kad tai įvyko ne dėl jo kaltės.
LIETUVOJE bagažo vežimo organizavimą ir vykdymą reglamentuoja Kelių transporto, Vidaus vandenų transporto (abu 1996), Geležinkelių transporto (2004) kodeksai, Aviacijos įstatymas (2000). Bagažo vežimo tvarką tam tikra transporto priemone nustato susisiekimo ministro patvirtintos taisyklės: Keleivių ir bagažo vežimo vidaus vandenų transportu (1995), Keleivių, bagažo, pašto ir krovinių vežimo orlaiviais (2006), Keleivių ir bagažo vežimo kelių transportu (2011), Keleivių ir bagažo vežimo jūra (2013).