bãgleriai (sen. norv. bagla < lot. baculus – vyskupo skeptras), 12 a. antros pusės–13 a. pradžios Norvegijos aristokratų ir aukštųjų dvasininkų politinė grupuotė, siekusi riboti augančią karaliaus įtaką norvegų Bažnyčiai. Susiformavo valdant karaliui Magnusui V Erlingsonui (1156–84). Didžiausią įtaką turėjo Norvegijos rytuose. Per Norvegijos pilietinį karą (apie 1130–apie 1227) buvo karaliaus Sveryro Sigurdsono (1184–1202) ir jo šalininkų birkebeinerių priešininkai. 1199 pralaimėjo Strindos mūšį. Sveryro Sigurdsono įpėdiniui Hokonui Sverisonui (1202–04) ir baglerių vadams susitaikius sunyko.
3000