Bagótoji, kaimas Kazlų Rūdos savivaldybės ir seniūnijos teritorijoje, Kazlų Rūdos seniūnijoje, 10 km į vakarus nuo Kazlų Rūdos. 357 gyventojai (2021). Šv. Antano Paduviečio bažnyčia (pastatyta 1912). Paštas, ambulatorija (1950–54 ir nuo 1975). 3 km į pietus nuo Bagotosios yra Bagotosios geležinkelio stotis.
Istorija
Bagotoji įsikūrė 18 a. Kazlų Rūdos miškų kirtimuose. Pirmąkart paminėta 1737 Pilviškių seniūnijos knygose. Išaugo 1861 nutiesus Kauno–Virbalio geležinkelį. 1911 įkurta parapija. Per I pasaulinį karą beveik visa Bagotoji sudegė, per ją kurį laiką ėjo fronto linija. Po karo atstatyta. 1929 įkurta girininkija. 1934 praplėsta geležinkelio stotis. 1940–41 ir 1973–92 greta Bagotosios, Guobiškės miške, veikė SSRS karinė bazė (poligonas). Sovietų okupacijos metais Bagotoji buvo apylinkės centras (1950–77), kolūkio centrinė gyvenvietė. Iš Bagotosios kilę Seinų vyskupo sufraganas J. Olekas (lenkiškai Hollak, 1812–90), Jungtinių Amerikos Valstijų lietuvių veikėjas kunigas P. Brazauskas. 1904–45 veikė pradinė, 1945–93 septynmetė, aštuonmetė, devynmetė, 1993–21 pagrindinė mokykla. 1827 buvo 186, 1880 – 319, 1959 – 143, 1970 – 175, 1979 – 363, 1989 – 431, 2001 – 469, 2011 – 394 gyventojai.
Šv. Antano Paduviečio bažnyčia (pastatyta 1912) Bagotojoje
2025