bahaizmas

bahazmas, religinis judėjimas. Kilo iš babizmo. Pradininkas Mirza Chuseinas Ali (1817–92), kuris pasivadino Baha Ula (arabų kalba – dievo didybė) ir pasiskelbė Babo išpranašautu mesiju. Baha Ula knygoje, vadinamoje Šventąja, išdėstė savo mokymą, kurį jo sūnus Abd al Baha (arabų kalba – šventasis tarnas) platino Egipte, Europoje, Amerikoje. Pagal šį mokymą, dievas yra transcendentalus, o jo sukurtas pasaulis amžinas. Dievas reiškiasi per pranašus (Zaratustrą, Jėzų Kristų, Mahometą, Baha Ulą). Bahajai neigia islamo pagrindines dogmas, tvirtina, kad bahaizmas yra universali žmonijos religija, pasisako už socialinę, rasinę, tautinę ir lyčių lygybę, visuotinį švietimą, socialinę pažangą, pasaulinę taiką ir vieną pasaulinę kalbą. Bahajai nepripažįsta šventikų, ritualų ir kitko. Kas 19 mėnesių jie devyniolikai dienų (Devyniolikos dienų šventė) renkasi į savo šventraščio skaitymus (t. p. Biblijos ir Korano), aptaria bendruomenių reikalus, pasninkauja. Bahajų bendruomenėms vadovauja kasmet renkamos Nacionalinės dvasinės asamblėjos (1985 buvo 148). Jos (nuo 1963) kas 5 metai renka 9 narių vadovaujančią kolegiją, vadinamą Teisingumo rūmais. Po 1979 revoliucijos Irane bahajai buvo persekiojami. Bahaizmas paplito įvairiose šalyse. Pasaulyje yra apie 6 mln. bahajų (2002). Centras Haifoje.

Bahajų sodai ir Babo šventykla Haifoje (20 a. antra pusė, architektai W. S. Maxwellas, H. Amanatas, F. Sahba)

Lietuvoje bahajai įsikūrė 1990, bendruomenių yra Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Kretingoje, Plungėje, Ukmergėje. Leidžia informacinį leidinį Šiaurės žvaigždė (nuo 1995). 2006 Lietuvoje buvo apie 80 bahaizmo išpažinėjų.

2790