Bahãmų istòrija
Kolonijiniai laikai
New Providence’o salos žemėlapis (1751)
1492 10 12 K. Kolumbas atrado Bahamų salyno San Salvadoro salą (pirmoji jo atrasta Naujojo Pasaulio žemė), ji nuo 1493 priklausė Ispanijai. 15 a. pabaigoje–16 a. pradžioje ispanai vietos gyventojus indėnus aravakus (apie 40 000) išvežė į Kubą ir Espanjolą (dabartinis Haitis) dirbti kasyklose bei į Margaritos salą perlų gavybos darbams; ten jie greitai išmirė. 1629 Bahamas užgrobė Anglija. Jos ir Ispanijos konfliktas dėl Bahamų formaliai baigėsi tik 1783 pasirašius Versalio taikos sutartį (Bahamų salynas tapo Didžiosios Britanijos kolonija).
1783 pasibaigus Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) nepriklausomybės karui į Bahamas kėlėsi amerikiečių plantatoriai; kūrėsi plantacinis ūkis, kuriame dirbo juodaodžiai vergai. 1838 vergovė panaikinta. Nuo 19 a. pabaigos į Bahamų ūkį skverbėsi JAV kapitalas. Pagal Didžiosios Britanijos–JAV sutartis (1940, 1950 ir 1965) Mayaguanos, Andro ir Didžiojo Abaco salose įsteigtos JAV karinės bazės. 1964 Didžioji Britanija suteikė Bahamoms savivaldą.
Nepriklausomybės laikotarpis
1967–92 valdė Pažangioji liberalų partija; ministras pirmininkas Lyndenas Oscaras Pindlingas (vadinamas nacijos tėvu). 1973 07 10 buvo paskelbta nepriklausomybė; šalis tapo Tautų Sandraugos ir Jungtinių Tautų nare. 1992–2002 ir 2007–12 valdė Laisvasis nacionalinis judėjimas. Ministro pirmininko Huberto Ingrahamo vyriausybė pritraukė užsienio kapitalo, plėtojo vietos savivaldą, įvedė minimalų atlyginimą. 2012–17 valdė Pažangiosios liberalų partijos vyriausybė (ministras pirmininkas Perry Christie), 2017 parlamento rinkimus vėl laimėjo Laisvasis nacionalinis judėjimas (ministras pirmininkas Hubertas Minnisas). Bahamos laikomi nelegalių finansinių operacijų vieta bei narkotikų gabenimo į JAV tranzitiniu punktu. 2019 09 01–03 Bahamų salas nusiaubė uraganas Dorian (žuvo 74 žmonės, 282 dingo be žinios).
Lyndenas Oscaras Pindlingas