kanojininkas Jevgenij Šuklin Londono olimpinėse žaidynėse (2012)
baidãrių ir kanòjų irklãvimas, irklavimo sporto rūšis, apimanti lenktynes ir slalomą. Irkluojama baidarėmis (K) – vienvietėmis (K1), dvivietėmis (K2) ir keturvietėmis (K4; moterys ir vyrai) bei tokiomis pat kanojomis (C; vyrai).
Taisyklės
Varžybų nuotoliai: 200, 500, 1000 m, maratonas (pasaulio čempionatuose) ir 5000, 10 000 m (kitose varžybose). Rungtyniaujama ramiame vandenyje (trumpųjų nuotolių lenktynės), sraunioje tėkmėje (greitasis leidimasis, slalomas). Maratono trasoje pasitaikančias kliūtis (šliuzus, krioklius) sportininkai įveikia pernešdami baidarę krantu. Baidarių ir kanojų irklavimo slalomas yra irklavimas sraunia upe ar dirbtiniu kanalu įveikiant ne mažiau 15 natūralių ar dirbtinių kliūčių, darant posūkius ir kilpas 180°, 360° kampu. Trasos ilgis apie 800 m, gylis ne mažiau 40 cm; vandens tėkmė ne lėtesnė kaip 2 m/s.
Istorija
Baidarių ir kanojų irklavimo Europos čempionatai rengiami nuo 1933, pasaulio – nuo 1938 (slalomo nuo 1949), į olimpinių žaidynių programą baidarių ir kanojų irklavimas įtrauktas 1936. 1946 įkurta Tarptautinė kanojų irklavimo federacija (angl. International Canoe Federation, ICF), kuri 2023 vienijo 157 nacionalines federacijas.
Lietuvoje
Lietuvoje pirmieji turistinių baidarių irklavimą pradėjo kultivuoti Klaipėdos (1885) ir Šilutės (1912) irklavimo klubai. 1920 įsteigta Vilniaus irklavimo draugija, kuriai priklausė klubai, kultivuojantys ir baidarių irklavimą. 1921 Kaune Lietuvos jachtų klubas (LJK) organizavo varžybas paprastosiomis valtimis ir baidarėmis. 1931 prie Lietuvos jachtų klubo įkurta baidarių irklavimo sekcija. 1934 surengtas baidarių žygis Lietuvos upėmis, 1936 – ežerais. 1936 Šiauliuose įkurtas jachtų klubas, kuriame būrėsi baidarių irklavimo mėgėjai. 1938 Kuršių mariose įvyko Lietuvos tautinės olimpiados dviviečių baidarių varžybos, kuriose dalyvavo moterys ir vyrai. Vyrų 2000 m nuotolio nugalėtojais tapo A. ir L. Banioniai, moterų 1000 m – Guškevičiūtė ir Kvederaitienė. 1940 Kaune vyko pirmosios baidarių irklavimo pirmenybės (jose dalyvavo tik kauniečiai). 1946 baidarių irklavimą atgaivino Žalgirio sporto draugija.
baidarę irkluoja A. Duonėla (priekyje) ir E. Balčiūnas (2002, Trakai)
Baidarininkai Aurimas Lankas (priekyje) ir Edvinas Ramanauskas Rio de Žaneiro olimpinių žaidynių 200 m finale (2016)
Nuo 1949 kasmet rengiamos Lietuvos baidarių (nuo 1954 ir kanojų) irklavimo pirmenybės. Nuo 1953 Lietuvos irkluotojai dalyvavo SSRS pirmenybėse, nuo 1957 – Europos, nuo 1958 – pasaulio čempionatuose, nuo 1960 – olimpinėse žaidynėse. 1967 įkurta Lietuvos baidarių ir kanojų irklavimo federacija, 1992 priimta į Tarptautinė kanojų irklavimo federaciją. Alfonsas ir Mykolas Rudzinskai 1957 keturviete baidare tapo Europos čempionais. V. Česiūnas dviviete kanoja tapo olimpinių žaidynių (1000 m, 1972), 4 kartus pasaulio (10 000 m, 1973; 1000 ir 10 000 m, 1974; 10 000 m, 1975), Europos (10 000 m, 1973) čempionu. Vitalijus Trukšinas vienviete baidare 1973 tapo pasaulio ir Europos čempionu (4 × 500 m estafetė) ir vicečempionu (500 m), 1974 pasaulio vicečempionu (estafetė 4 × 500 m). Dviviete baidare Anatolijus Korolkovas ir P. Šiurskas 1977 pasaulio čempionate laimėjo pirmą vietą (10 000 m), N. Kalašnikova 1978 – antrą (500 m), 1979 – pirmą (500 m) vietas.
A. Vieta, daugkartinis pasaulio čempionatų prizininkas, triskart tapo pasaulio čempionu keturviete baidare (500 m, 1987; 10 000 m, 1989 ir 1990). Dviviete baidare A. Duonėla ir E. Balčiūnas, dviviete kanoja T. Gadeikis ir R. Labuckas tapo daugkartiniais pasaulio, Europos čempionais ir prizininkais, vienviete kanoja J. Šuklinas – daugkartiniu Europos čempionu ir prizininku, pasaulio čempionatų prizininku. Pasaulio vicečempionais dar tapo V. Česiūnas (C2, 1000 m, 1973), Romualdas Vienažindis (C1, 1000 m, 1973), Petras Grigonis (C2, 500 m, 1978), J. Zautra (K4, 500 m, 1979), V. Čekaitis (C2, 500 m, 1981), N. Kalašnikova (K4, 500 m, 1983), bronzos medalininkais – V. Česiūnas (C1, 1000 m, 1971), P. Šiurskas (K2, 10 000 m, 1975), V. Trukšinas (K1, 1000 m, 1978), J. Zautra (K4, 1000 m, 1979), Vygantas Čekaitis (C2, 1000 m, 1981), Snieguolė Narevičiūtė (K4, 500 m, 1987) ir kiti. 2001 Lietuvoje baidarių ir kanojų irklavimą kultivavo apie 650 sportininkų, buvo 27 etatiniai treneriai, 5 tarptautinės kategorijos teisėjai, veikė 12 sporto mokyklų skyrių, 15 klubų, 5 nuolatinės bazės (Trakų, Vilniaus, Šiaulių, Kauno, Klaipėdos), 2021 baidarių ir kanojų irklavimą kultivavo 1219 sportininkų, dirbo 54 treneriai, veikė 19 irklavimo bazių.
1
1799
2233
2564
-irklavimas; -kanojų irklavimas