báimė, tikro ar tariamo pavojaus sukelta emocija. Ji perspėja apie artėjantį pavojų, leidžia sutelkti dėmesį į jo šaltinį, skatina ieškoti būdų išvengti grėsmės. Baimės išgyvenimo stiprumas ir išraiška (baiminimasis, būgštavimas, išgąstis, siaubas ir kita) priklauso nuo pavojaus pobūdžio. Kūdikystėje reiškiasi reakcija į staigius smarkius dirgiklius. Dažnai patiriama arba didelė baimė gali lemti stereotipinį elgesį (sprukimas, apstulbimas, apsauginė agresija), sutrikdyti žmogaus veiklą, paveikti asmenybę. Baimės apraiškos yra gana pastovios ir išlieka netgi suvokus jų beprasmiškumą, todėl paprastai stengiamasi išugdyti individo gebėjimą tvardytis apėmus baimei, o ne apsaugoti nuo jos. Baimė skiriasi nuo nerimo ir fobijos.
1358