Bainà (bltr. Богіна, Bohina, rus. Богино, Bogino), miestelis Baltarusijoje, Breslaujos rajone, 11 km į rytus nuo Vidžių, prie Vidžių–Deleko–Apso kelio ir Bainos ežero. 355 gyventojai (2009). 8–11 a. pilkapynas.
Istorija
Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės laikais priklausė Vilniaus vaivadijai, Rusijos imperijos valdymo metais – Vilniaus gubernijai, Lenkijos – Vilniaus vaivadijai. 1861–1950 valsčiaus centras. 18 a. veikė unitų bažnyčia, vėliau paversta stačiatikių cerkve. Katalikams palikta koplyčia (Ikaznės bažnyčios filija), bet ir ji 1865 uždaryta. Katalikų bažnyčia veikė 1920–39, sovietų valdžios uždaryta.
Lietuviai
Prie Bainos ežero nuo seno gyveno nemažai stačiatikių, veikiausiai baltarusių, kurių kaimai buvo įsiterpę į lietuvių gyvenamą teritoriją. Lietuviai gyveno Bainos valsčiaus šiaurinėje dalyje (Zabarninkai, Delekas, Damošiai). Vakaruose lietuvių ir baltarusių riba sutapo su Bainos valsčiaus vakarine riba ir ėjo Drūkšos upe. 19 a. antroje pusėje valsčiaus lietuviai ėmė baltarusėti. 1890 A. Platerio duomenimis, lietuviškai kalbėjo dauguma Damošių seniūnijos gyventojų, per 1921 Lenkijos organizuotą gyventojų surašymą dauguma užsirašė lietuviais. 1920–39 kai kuriuose Breslaujos valsčiaus šiaurinės dalies kaimuose, ypač Damošiuose ir Zabarninkuose, veikė lietuvių draugijų skyriai, lietuvių mokyklos ir skaityklos. Lietuvių kalba iki šių dienų išliko kai kuriuose kaimuose apie Zabarninkus (jie priskiriami Apso lietuviškajai salai).
598