Baisógalos bañdymų stots veikė 1909–14 Baisogalos dvare; pirmoji Lietuvoje. Ją įkūrė Žemės ūkio tyrimų Kauno draugija, turėjusi apie 130 narių (žemės savininkų). Stotis turėjo 20 dešimtinių žemės, namą, ūkinius pastatus. Stotyje buvo tiriamos miežių, vasarinių kviečių, bulvių, cukrinių runkelių, pašarinių ropių, morkų ir pašarinių runkelių veislės. Buvo atliekami bulvių sodinimo, cukrinių runkelių ir pašarinių augalų auginimo bandymai. Pradėti dirvožemio tręšimo superfosfatu, tomamilčiais, kaulamilčiais ir nitraginu tyrimai, tręšimo įvairiomis mineralinių trąšų normomis bandymai, skaičiuojami tręšimo ekonominiai rodikliai. Buvo plėtojami augalų apsaugos tyrimai, entomologiniai stebėjimai. Baisogalos bandymų stoties vadovai (chronologiškai) J. Šolcė, V. Komaras, T. Muiželis, Z. Pietruszczyńskis.
190