Bãjerburgas (vok. Bayernburg), kryžiuočių pilis Nemuno dešiniajame krante, į pietvakarius nuo Veliuonos, aukščiau Gystaus žiočių.
Pastatyta 1337 vasarą per kryžiaus žygį į Lietuvą. Vieno jo vadų – Bavarijos kunigaikščio Henriko – garbei pavadinta Bajerburgu (Bavarijos pilimi); už tai jo dėdė Šventosios Romos imperijos imperatorius Liudvikas IV Bavaras padovanojo Vokiečių ordinui Lietuvą.
Bajerburgas turėjo tapti nukariautų lietuvių žemių centru. Pilį su Nemuno kairiuoju krantu ir keliu per Sūduvą bei Nadruvą į Sembą jungė medinis tiltas. Pilyje buvo apie 40 riterių ir apie 100 eilinių karių.
Ties Bajerburgu žuvo nežinomas Trakų kunigaikštis, Kęstučio pirmtakas (istorinėje literatūroje iki 20 a. 9 dešimtmečio buvo įsigalėjusi nepagrįsta nuomonė, kad čia ar ties Veliuona žuvo Gediminas).
1337 rudenį lietuviai pilį bandė sunaikinti, po 1338 – sunaikino.
Išlikusios dvi kalvelės vadinamos Pilaitėmis (jas 1965 ištyrė Istorijos instituto archeologai).
1362