bajõrkaimiai, istorijos šaltiniuose vadinami akalcomis (lenk. okolica – apylinkė), Lietuvos smulkiųjų bajorų gyvenvietės. Viena seniausių gyvenviečių rūšių. Atsirado iš pasiturinčių lietuvių šeimų, kurios dar iki valstybės susidarymo ar jos kūrimosi laikotarpiu sugebėdavo išrengti raitelį į karą, kiemų (gyvenviečių). Tokios šeimos, vėliau ir kai kurios gerųjų žmonių šeimos, ilgainiui įgijo bajoro titulą ir teises, pateko į bajorų karių sąrašus, todėl jų gyvenviečių nepalietė 16 a. Valakų reforma. Bajorkaimiai dažniasiai plėtojosi kaip kupetiniai kaimai – jų pastatai ir sodybos buvo pastatyti laisvai, gerai derėjo prie aplinkos, dirbamoji žemė paprastai nesuskaidyta į rėžius, ją sudarė daugelis netaisyklingų sklypų. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštės laikotarpiu bajorkaimių savininkai neturėjo ar mažai teturėjo šeimynos ir didžiojo kunigaikščio dovanotų veldamų.
buvusio Lieporų bajorkaimio (Kriukų vlsč.) Gosickių sodyba (1928)
Lietuvos viduryje ir šiaurės vakaruose bajorkaimiai buvo labiausiai paplitę. Lietuvos pietryčiuose jų išliko iki sovietinės kolektyvizacijos. Dažno pavadinimas kilęs iš savininko vardo, pavardės ar pravardės.
-akalyčia; -akalyčios; -okolica; -okolicos; -bajorkaimis
1412