baklažãnai, daugiamečiai augalai. Baklažanas (Solanum melongena) priklauso kiauliauoginių (Solanaceae) šeimai. Kilęs iš Indijos. Auginamas daugiausia tropinio ir subtropinio klimato juostos šalyse (Europoje nuo 16–18 a.).
Stiebas 50–150 cm aukščio, tvirtas, šakotas, dažnai su violetiniu atspalviu. Lapai dideli, ovalo formos, plaukuoti, banguotais pakraščiais, žali, kartais su violetiniu atspalviu. Žiedai dvilyčiai, violetiniai, pavieniai arba kekėmis (po 2–7). Savidulkis augalas. Vaisiai – pusiau sultingos apvalios, kriaušės ar cilindro pavidalo uogos (geltonos, baltos, žalios, rudos, violetinės; 0,3–0,9 kg). Vaisiai turi 7–10 % sausųjų medžiagų: angliavandenių, kalio, kalcio, fosforo, geležies, vitaminų B1, B2, rauginių medžiagų. Maistui vartojami minkštomis sėklomis kepti, troškinti, įdaryti vaisiai. Baklažanai mėgsta šviesą, drėgmę ir šilumą. Geriausiai auga, kai oro temperatūra 25–28 °C. Auginami iš daigų. Daigai daugiausia auginami 70–75 d. daigyne (puodeliuose), po to sodinami lauke arba šiltadaržyje. Daigai auga lėtai. Derlingumas lauke 15–30 t/ha, šiltadaržiuose 4–5 kg/m2. Dažniausia liga – verticilinis vytulys, kenkėjas – amarai.
baklažanas
baklažano vaisiai
Kaip vienametės daržovės auginami Rusijoje, Ukrainos pietuose, Moldavijoje, Rumunijoje. Lietuvoje baklažanų auginama nedaug.
baklažanas: a – žiedai, b – augalas, c – vaisius
1449
-baklažanas