bakteriofãgai (bakterijos + gr. phagos – ėdikas), fãgai (gr. phagos – ėdikas), bakterijas infekuojantys virusai. Gausiausi ir įvairiausi iš virusų, biosferoje bakteriofagų yra daugiau kaip 1031. Į bakterijos ląstelę patenka tik bakteriofago genetinė medžiaga (nukleorūgštis). Skiriami nuosaikieji ir virulentiniai bakteriofagai. Nuosaikiųjų bakteriofagų genetinė medžiaga įsiskverbia į ląstelės chromosomą ir dauginasi sinchroniškai su ląstele. Į bakterijos chromosomą įsiterpęs bakteriofago genomas vadinamas profagu. Virulentinių bakteriofagų genetinei medžiagai patekus į ląstelę vyksta baltymų bei nukleorūgščių sintezė ir susidaro naujų bakteriofagų. Tam tikromis sąlygomis profagai gali būti indukuoti ir taip pat susidaryti nauji bakteriofagai. Pagal infekcijos sąlygas bakterijos ląstelėje susidaro 20–1000 bakteriofagų, kurie suardo ląstelę ir infekuoja kitas.
Bakteriofagai skirstomi pagal morfologiją, infekuojamas bakterijas ir nukleorūgščių struktūrą (deoksiribonukleorūgštis (DNR) ar ribonukleorūgštis (RNR), viengrandinė ar dvigrandinė, linijinė ar žiedinė). Elektroniniu mikroskopu nustatyta apie 5000 skirtingų bakteriofagų morfologija. 96 % bakteriofagų sudaryti iš baltyminės galvutės, kurioje yra nukleorūgštis, ir ataugėlės. Dauguma bakteriofagų labai specifiški – atpažįsta tik tam tikrų bakterijų paviršiaus receptorius ir infekuoja tik imlias bakterijas. Bakteriofagai atrasti 20 a. pradžioje ir pradėti taikyti medicinoje prieš bakterines infekcijas. 20 a. pabaigoje–21 a. pradžioje susidomėjimas bakteriofagų terapija vėl išaugo dėl padidėjusio bakterijų atsparumo antibiotikams ir kitoms cheminėms antimikrobinėms medžiagoms. Terapijai labiausiai tinka virulentiniai bakteriofagai, pasižymintys dideliu antibakteriniu aktyvumu.
bakteriofago struktūra: 1 – galvutė, 2 – ataugėlė, 3 – ataugėlės fibrilės
Bakteriofagai paplitę visur, kur gausu jiems imlių bakterijų, – dirvožemyje, vandenyje, žmogaus ir gyvūnų žarnyne, ypač daug nutekamuosiuose vandenyse. Bakteriofagai yra bakterijų populiacijų dydį ir įvairovę kontroliuojantys pagrindiniai veiksniai, todėl gali būti bakterinio užterštumo indikatoriai. Bakteriofagai naudojami genų inžinerijoje ir biotechnologijoje, bet gali būti žalingi maisto ir mikrobiologijos pramonėje. Geriausiai ištirti žarnyno lazdelę (Escherichia coli) infekuojantys bakteriofagai (T4, λ ir kiti), kurių tyrimai padėjo atsirasti ir plėtotis molekulinei biologijai.
2043
2078
1844