balanà, plona sausos pušies ar beržo 0,7–1 m ilgio skala, naudota kambariui apšviesti, taip pat pasišviesti einant į tamsią patalpą.
Žibinant balana buvo laikoma rankoje, kišama į sienos plyšį arba į tam tikrą prietaisą – žibinčių. Po juo būdavo padėtas dubuo ar geldelė su vandeniu, kad nukritusi žarija nesukeltų gaisro.
Lietuvos kaime balanos naudotos iki 20 amžiaus pradžios, kai kur ir per Pirmąjį pasaulinį karą, Pietryčių Lietuvoje net iki 20 amžiaus 3 dešimtmečio vidurio. Paprastai balanas žibino ir jas prižiūrėjo vaikai bei seneliai. Jomis buvo pasišviečiama dirbant įvairius darbus, išskyrus audimą.
2273