Balañdžio revoliùcija (1974–76), Gvazdkų revoliùcija, Portugalijoje nuvertusi autoritarinį režimą ir sukūrusi demokratinės santvarkos pagrindus revoliucija. Kilo dėl šalies ekonominio atsilikimo (skurdžiausia Vakarų Europos šalis) ir kariuomenės nepasitenkinimo brangia (50 % biudžeto), bet neveiksminga vyriausybės kolonijine politika (Portugalijos kolonijinė imperija).
Gvazdikų revoliucija Lisabonoje (1974 04 25)
1974 04 25 į Ginkluotųjų pajėgų judėjimą (įkurtas 1973) susibūrę karininkai nuvertė M. J. Caetano vyriausybę. Valdžią perėmė Nacionalinio gelbėjimo taryba. Grąžintos politinės ir pilietinės laisvės, panaikinta Valstybės saugumo valdyba ir cenzūra. Beveik iškart suteikta nepriklausomybė Portugalijos Gvinėjai. Sudaryta koalicinė vyriausybė, prezidentu paskelbtas generolas A. de Spínola. 1974 09 jis, priešinęsis skubotam nepriklausomybės suteikimui kolonijoms ir vis didėjančiai prokomunistinių jėgų įtakai, atsistatydino. 1975 03 valdžią perėmė Ginkluotųjų pajėgų judėjimo sudaryta Revoliucinė taryba. Nors 1975 04 rinkimus į Steigiamąjį susirinkimą laimėjo socialistai, Revoliucinėje taryboje ir vyriausybėje vyravo prokomunistinės jėgos. 1974–75 nacionalizuoti bankai, svarbiausios pramonės, energetikos, transporto įmonės, pradėta žemės reforma. 1975 suteikus nepriklausomybę visoms Portugalijos kolonijoms, į šalį sugrįžo apie 1 mln. ten gyvenusių portugalų.
Dėl blogėjančios ekonominės padėties ir didėjančios politinės įtampos prokomunistinė V. Gonçalveso vyriausybė 1975 08 žlugo. 1975 11 nepavykus kairiųjų radikalų mėginimui įvykdyti karinį perversmą, Revoliucinėje taryboje ir vyriausybėje įsivyravo nuosaikieji – socialistai ir dešinieji centristai (ministru pirmininku 1976 04 tapo M. Soaresas, prezidentu 1976 06 – A. Eanesas). 1976 04 25 konstitucija dar numatė kurti socializmą, tačiau buvo apriboti Revoliucinės tarybos įgaliojimai, pradėta nacionalizuotų įmonių deprivatizacija. Kairiųjų reformų padariniai naikinti iki 1982.