balãšilis, miško tipų serija, pasitaikanti dažniausiai nedidelėse reljefo pažemėjimų ir aukštapelkių pakraščių vietose. Pagrindinis miško tipas šioje augavietėje – mėlyninis kimininis (balašilio arba šilabalio) pušynas su eglėmis ir beržais, antriniai miško tipai – mėlyninis kimininis beržynas ir eglynas. Balašilis priskiriamas užpelkėjusių šilų miško tipų grupei. Lietuvoje balašilis nelabai paplitęs, dažnesnis – kalvoto ir banguoto paviršiaus rajonuose. Balašilyje augantys pušynai ir beržynai būna III–IV boniteto. Trako nėra arba reti šaltekšniai. Žolinėje dangoje vyrauja mėlynės, o samanų – kiminai ir žaliosios samanos. Gruntinis vanduo 0,5–1,2 m gylyje. Dirvožemiai – glėjiniai jauražemiai ir aukštapelkės durpžemiai. Durpinio horizonto storis – 20–40 cm. Mineralinę dirvožemio dalį dažniausiai sudaro smėlis, rečiau priesmėlis.
Adutiškio miško balašilis
2126