Balbieriškio miškas

Balbiẽriškio mškas yra Prienų ir Marijampolės rj. savivaldybių teritorijoje, 4 km į vakarus nuo Balbieriškio. Plotas 3580 ha, mišku apaugę 3180 hektarų. Valstybinės reikšmės miško 2855 ha; priklauso Valstybinių miškų urėdijos Prienų regioniniam padaliniui. Šiaurės rytų dalyje teka Ringis, šiaurės vakarų – Rudė, pietų – Kamaria, masyvo pietvakariniame pakraštyje – Vidupis. Upeliai ir jų intakai reguliuoti, miškai nusausinti.

Paviršius lygus su lėkštomis įdubomis. Augavietės: labai derlingos laikinai užmirkusios, labai derlingos užmirkusios, pelkinės nusausintos. 9 % miško yra ekosistemų apsaugos, 91 % ūkinio. Kultūrinės kilmės medynų 6 %. Eglynų yra 42 %, beržynų 22 %, juodalksnynų 18 %, ąžuolynų 7 %, drebulynų 5 %, pušynų ir liepynų po 2 %, uosynų ir skroblynų po 1 %. Jaunuolynai sudaro 21 %, pusamžiai medynai 42 %, pribręstantys 19 %, brandūs 18 %. Medynų vidutinis amžius 52 m., bonitetas I, 6, skalsumas 0,77, tūris 221 m³/ha, kasmet priauga 7,6 m³/ha. 265 ha priskirti Ąžuolų draustiniui. Yra į Lietuvos raudonąją knygą įrašytų augalų ir gyvūnų.

Balbieriškio miško sengirė

1863 miške buvo įrengę stovyklą sukilėliai. Sovietų okupacijos metais (nuo 1944 rudens) Balbieriškio miške veikė pavieniai Lietuvos partizanų būriai, kurie 1945 pradžioje buvo sutelkti į Vaidoto grupę (pirmojo būrio vadas K. Degutis, slapyvardis Raginis, antrojo – A. Radauskas, slapyvardis Elytė, štabo viršininkas J. Petraška, slapyvardis Patrimpas; apie 50 partizanų; 1946 05 apie 30 partizanų). Grupė priklausė Dainavos apygardos Dzūkų rinktinei; 1951 rudenį grupė išformuota.

2355

228