Balbiẽriškis, miestelis Prienų rajono savivaldybės teritorijoje, 13 km į pietus nuo Prienų, prie Kauno–Alytaus plento; seniūnijos ir parapijos centras. 1195 gyventojai (2021).
Įsikūręs Nemuno kairiajame krante, prie Peršėkės žiočių. Netoliese yra Nemuno kilpų regioninis parkas. Dvibokštė medinė bažnyčia. Paštas, slaugos ir palaikomojo gydymo ligoninė, pirminės sveikatos priežiūros centras, vaistinė, pagrindinė mokykla (iki 1944 pradinė, 1944–48 progimnazija, 1948–2001 vidurinė mokykla), kultūros ir laisvalaikio centras (nuo 1959), biblioteka, 2 sporto klubai. Netoli Balbieriškio yra Nemuno kilpų regioninis parkas.
Balbieriškis
Balbieriškio herbas
3061
Architektūra
Miestelis linijinio plano. Iki 18 a. pabaigos Kauno–Alytaus kelio vakarinėje pusėje susiformavo keturkampė išplatintos gatvės pavidalo aikštė. Iki 1844 aikštė išsiplėtė abipus kelio; vakarinėje pusėje susiformavo keli kvartalai. Prie aikštės – dvibokštė medinė bažnyčia (pastatyta 1874; kitais duomenimis, 1884–88, sudegė 2013, atstatyta 2018, architektas V. Urbonas). 20 a. pirmoje pusėje priešais bažnyčią įrengus skverą aikštė sumažėjo. Išliko iki 20 a. viduryje statytų (daugiausia medinių) pastatų.
1609
Istorija
Balbieriškis įsikūrė 16 a. pradžioje per vidaus kolonizaciją. 15 a. pabaigoje jo vietoje buvo prūsų pirklio Hanuso dvaras, kurį 1507 Žygimantas Senasis padovanojo maskvėnui Motiejui Mikitiničiui. Šalia dvaro susikūrė miestelis, kuris, manoma, pavadinimą gavo nuo Nemune esančios Barbieros rėvos. Dar prieš 1520 įsteigta katalikų parapija (1612–44 – evangelikų liuteronų). 1731 miestelis gavo turgaus ir prekymečių privilegiją, garsėjo mugėmis, arklių turgumis. Dvare buvo alaus darykla ir degtinės varykla. Nuo 1781 veikė parapinė, nuo 1864 valdinė mokykla. 1782 sudegė 20 sodybų. 1795–1807 Balbieriškis priklausė Prūsijai, 1797–1801 turėjo miesto teises.
19 a. pradžioje–1950 valsčiaus centras. Nuo 19 a. pabaigos miestelį ėmė stelbti Alytus. Nuo 1907 veikė Žiburio draugijos skyrius, įsteigta biblioteka‑skaitykla. 20 a. 3–4 dešimtmetyje veikė įvairios dirbtuvės, 1926 įsteigta žemesnioji mergaičių žemės ūkio mokykla. Veikė ir žydų pradžios mokykla (chederis).
Per II pasaulinį karą 1944 didelė miestelio dalis sudegė. 1946 miestelį užėmė Lietuvos partizanai ir išlaisvino tremčiai surinktus žmones. Sovietų okupacijos metais apylinkės ir kolūkio centras. 1958 gavo miesto tipo gyvenvietės teises, 1992 suteiktas miestelio statusas. Balbieriškis įėjo į numatomos Birštono hidroelektrinės patvankos teritoriją, dėl to nesiplėtė. 2001 patvirtintas Balbieriškio herbas.
1784 gyveno 58 judėjų, 1790 – 33 krikščionių šeimos, 1800 buvo 107 namai, 920 gyventojų. 1790 gyveno apie 850, 1859 – 2424, 1923 – 1391, 1959 – 1211, 1970 – 1400, 1979 – 1500, 1989 – 1434, 2001 – 1180, 2011 – 966 gyventojai.
A. Miškinis Užnemunės miestai ir miesteliai / Lietuvos urbanistikos paveldas ir jo vertybės t. 1 Vilnius 1999.
1317