badų prãmonė, medienos pramonės šaka, apimanti visų rūšių baldų gamybos ir remonto įmones.
Baldų pramonė pasaulyje
Baldų pramonė atsirado 19 a., išaugo iš stalystės amato. Kai kur (ypač Azijoje, Afrikoje) 20 a. pabaigoje–21 a. pradžioje didelę dalį baldų dar gamino amatininkai, mažos stalių dirbtuvės. Baldai čia gaminami tik mediniai. Ekonomiškai stiprios šalys baldus gamina daugiausia didelėse įmonėse srautiniu būdu, o gamybai, be medienos, naudoja daug plastikų, metalų, tekstilės, odos ir kitų medžiagų. Europoje daugiausia baldų gamina ir parduoda Italija ir Vokietija (1 lentelė). Čia yra ir didžiausios pasaulyje baldų gamybos bendrovės (2 lentelė). Jungtinės Amerikos Valstijos apie trečdalį baldų importuoja iš Kanados, Indonezijos ir Italijos. 3 lentelėje pateikti duomenys apie daugiausia baldų perkančias valstybes.
baldų gamybos įmonėje
1
2
3
Baldų pramonė Lietuvoje
Lietuvoje baldų pramonės pradžia buvo stalių cechai (pirmasis įkurtas 1579 Vilniuje). Pirmieji baldų fabrikai Elena Kaune ir J. Mickūno baldų fabrikas Vilniuje pradėjo veikti 1879. Prieš Pirmąjį pasaulinį karą ir vėliau (1919–1940) baldų pramonė buvo sutelkta Vilniuje, Klaipėdoje, Kaune ir Jonavoje. Baldai tuo metu buvo gaminami tik iš natūralios medienos, dažnai raižyti, inkrustuoti ir daugiausia pagal individualius užsakymus. Jonavos stalių dirbtuvės masiškai gamino paprastus pigius baldus ir parduodavo turguje. Per Antrąjį pasaulinį karą sunaikinta apie 70 % baldų pramonės gamybinių pajėgumų.
1945–1990 baldų pramonė buvo atkuriama ir plėtojama tik valstybės lėšomis. Naujos įmonės kūrėsi vietoj lentpjūvių (Vilniuje, Kaune, Šilutėje, Šiauliuose, Ukmergėje) arba degtukų fabrikų (Kaune, Klaipėdoje, Jonavoje, Mažeikiuose). 1945–1957 baldų pramonė daugiausia gamino visuomeninės paskirties baldus ir pramoninius baldų dirbinius (radijo ir televizijos aparatų korpusus, siuvamųjų mašinų stalus ir kitus). Daug baldų pagaminta Maskvos, Sankt Peterburgo, Kazanės universitetams, teatrams, viešbučiams, Vilniaus ir kitų miestų įstaigoms.
Nuo 1957 didžiosios baldų pramonės įmonės specializavosi masiškai gaminti tam tikrų rūšių buitinius baldus (skydinius, rėminius, minkštus). 1957 Vilniuje įsteigtas Baldų projektavimo ir konstravimo biuras (nuo 1992 bendrovė Skraja). 1958 Kaune pradėti rengti baldų gamybos technologai. 1960–1980 pastatyta keletas naujų didelių, gerai įrengtų įmonių Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Šilutėje, Ukmergėje, Panevėžyje, Marijampolėje, Mažeikiuose. Tuo pat nedidelių įmonių metu mažėjo, gamyba koncentravosi (4 lentelė). 1985 Kauno baldų kombinate dirbo 3000 darbuotojų, Vilniaus – 2400, Klaipėdos, Jonavos, Šiaulių, Šilutės, Marijampolės ir Ukmergės įmonėse – po 1000. Įmonės aktyviai dalyvavo vietinėse ir užsienio šalių parodose ir mugėse, eksportavo produkciją į daugelį Europos bei Afrikos šalių (eksportui gamino buitinės ir visuomeninės paskirties baldus). 1990 eksportuota tik 12 % baldų pramonės produkcijos.
Narbutas ir Ko biuro baldų komplektas Milanas (1999, R. Lucci ir P. Orlandini)
4
1992–1993 visos anksčiau veikusios baldų pramonės įmonės privatizuotos ir pertvarkytos į mažesnes. Sumažėjo gamyba, darbuotojų skaičius, vietinė baldų paklausa, eksportas į Rusiją. Didžiausias baldų gamybos nuosmukis buvo 1996 – gamyba sudarė tik 40 % 1992 lygio. Vėliau gamyba ir ypač eksportas pradėjo didėti. 1993 eksportuota produkcijos už 61 mln. litų, 1997 – už 202 mln. litų (54 % produkcijos), 1999 – už 210,9 mln. litų (52 %). Baldų gamintojų interesams 1990–1999 atstovavo asociacija Medė (įkurta 1990), vienijusi 40 įmonių. 2000 Medė susijungė su asociacija Lietuvos mediena (įkurta 1993), kuri atstovauja visų medienos produkcijos gamintojų interesams. Baldus 2000 gamino 161 įvairaus dydžio įmonė. Didžiausių baldų gamybos įmonių veiklos rodikliai – 5 lentelėje.
Šilutės baldų virtuvės baldų komplektas Leitė (2000, A. Kaminskytė)
5
218