balinis vėžlys
bãlinis vėžlỹs (Emys orbicularis), balinių vėžlių (Emydidae) šeimos roplys. Paplitęs Vidurio, Pietų Europoje, Vakarų Azijoje, Afrikos šiaurės vakaruose.
Kūno ilgis apie 28 cm; masė apie 1,35 kilogramo. Pilkai juodas su smulkiomis šviesiai geltonomis dėmėmis. Turi žemą aptakų alyvinės, rudos arba juodos spalvos šarvą. Uodega ilga, siekia apie 0,5 šarvo ilgio. Tarp pirštų yra plaukiojamoji plėvė, nagai aštrūs. Gyvena sekliuose ežerėliuose, upių senvagėse, kūdrose, pelkėse, laukymėse, kur daug nuvirtusių medžių, dumblo, seklumų. Šildosi sausumoje, pajutę pavojų slepiasi vandenyje. Gerai plaukia ir nardo. Žiemoja įsirausęs į dumblą, tarp medžių šaknų, kemsynuose, šaltiniuotose vietose. Minta įvairiais vandens ir sausumos bestuburiais, buožgalviais, mažomis varlėmis, kartais žuvimis, dumbliais. Patelė sausumoje smėlyje išrausia iki 10 cm gylio duobutę, į kurią padeda ir užkasa 7–20 baltų kiaušinių. Kiaušiniai vystosi 2–3 mėnesius. Išsiritę jaunikliai lieka žiemoti žemėje ir į paviršių išlenda tik kitais metais. Patinai lytiškai subręsta 10 m., patelės – 15–20 metų. Gyvena 50–100 metų.
balinis vėžlys
baliniai vėžliai savo buveinėje
Lietuvoje paplitęs netolygiai, daugiausia pietuose, kitur labai retas arba visai neaptinkamas. Reliktinė ir vienintelė vietinė vėžlių rūšis Lietuvoje. Nuo 1976 įrašytas į Lietuvos raudonąją knygą. Nyksta dėl tinkamų buveinių nykimo (nusausėjimo, šlaitų apaugimo sumedėjusia augalija, aukšta žole), invazinių vėžlių (puošniojo vėžlio (Chrysemys picta) ir raštuotojo vėžlio (Trachemys scripta)) plitimo. Baliniams vėžliams saugoti Alytaus apskrityje įsteigti herpetologiniai draustiniai – Juodabalės draustinis (priklauso Metelių regioniniam parkui), Kučiuliškės draustinis ir Stračiūnų draustinis.
2197
-vėžlys
baliniai vėžliai Seirijų herbe