balnãkilpės (archeologijoje), žirgo aprangos dalis – balno grandys kojoms įstatyti ir raiteliui pasistoti. Manoma, kad balnakilpes pirmiausia pradėjo gaminti rytų klajoklių gentys. 6 a. jas jau naudojo bizantiečiai, vėliau paplito Vakarų Europos šalyse.
Lietuvoje
Lietuvoje seniausios balnakilpės yra iš 10 a. (Paulaičių piliakalnis ir kapinynas). Daugiausia (apie 500, iš apie 50 vietovių) balnakilpių rasta 9 a.–14 a. pradžios pilkapynuose, kapinynuose ir žirgų kapuose (prie žirgo griaučių, poromis). Skiriama 12 balnakilpių tipų. Dažniausiai aptinkamos geležinės su lankeliu ir išlenkta arba tiesia pamina (pastarosios didesnės ir aukštesnės), kai kurios balnakilpės su ažūriniu lankeliu arba dantytu pakraščiu. Balnakilpės puoštos geometriniais raštais (trikampėliais, taškais, grioveliais, įkartomis), augaliniais bei gyvūniniais, kartais – antropomorfiniais motyvais. Randama ir labai prabangių balnakilpių, sidabruotų ir inkrustuotų spalvotųjų metalų vielute.
sidabruota balnakilpė su žirgelių ornamentais iš Rimaisų kapinyno (Panevėžio rj. savivaldybės teritorija; rekonstrukcijos piešinys): a – priekinė pusė, b – užpakalinė pusė
2250