banas, ant gyvulio (arklio, asilo, mulo) nugaros dedama sėdynė raiteliui joti ar kroviniui pritvirtinti. Saugo gyvulio nugarą nuo sužalojimų. Susideda iš medinių ar metalu apkaustytų, metalinių arba plastikinių rėmų, aptrauktų oda arba medžiaga, dviejų balnakilpių, paspręsčių (vienos dviejų) ir ąsų arba sagčių nešuliams pritvirtinti. Dabartinio balno susiformavimui įtakos turėjo dvi raitelių kultūros: Rytų šalyse naudoti lengvi, puošnūs, negilūs balnai, pritaikyti mažiems arkliams, ir Vakarų Europos – sunkūs, su aukštesne atrama nugarai, dažnai su apkaustais. Dažniausiai naudojami balnai: sportiniai, kariškieji, kazokiški, kaubojiški ir nešuliniai.
Azijos tautos bhotijų naudojamas specialus arklio balnas kroviniams gabenti
Manoma, balnas išrastas 3 a. pr. Kr. Tolimuosiuose Rytuose.
661
balnas (20 a. vidurys)
Lietuvoje balnų liekanų (geležinių balnakilpių, diržų sagčių) yra iš pirmo tūkstantmečio pabaigos–antro tūkstantmečio pradžios; daugiausia randama žirgų kapuose, kartais balnas, kaip įkapė, buvo dedamas į žuvusių karių kapus (Laivių kapinynas). Naudoti Rytų ir Vakarų Europos tipo balnai. Trečiajame Lietuvos Statute (1588), dvarų inventoriuose (16 a.) minimi atvežtiniai ir vietos meistrų gaminti, oda ir medžiaga aptraukti, auksu ir sidabru siuvinėti balnai. Ypač puošnūs buvo didikų (vyriški ir moteriški) ir karių žirgų balnai; kaimiečių balnai buvo paprastesni, gaminti vietinių šikšnių. Nuo 20 a. balnus daugiausia gamina pakinktų dirbtuvės.
983