balneoterãpija (lot. balneum – vonia, maudyklė + terapija), gydymas mineraliniu vandeniu. Organizmą veikia mineraliniame vandenyje esančios medžiagos: druskos, dujos, radioaktyvieji elementai, mikroelementai. Svarbu ir vandens temperatūra, mechaninis poveikis, procedūros trukmė ir dažnis. Gydoma išoriniu ir vidiniu būdu. Išoriniu būdu – voniomis, dušais (cirkuliaciniu, vėduokliniu, škotiškuoju), maudymusi gydomajame baseine gydomos lėtinės širdies ir kraujagyslių, judėjimo ir atramos organų, nervų sistemos ligos. Vidiniu būdu – mineralinis vanduo geriamas, daromos inhaliacijos, skalaujama, valomas žarnynas (subakvalinė vonia, mikroklizmos) – gydomos lėtinės skrandžio, kepenų, tulžies latakų, medžiagų apykaitos, kvėpavimo, šlapimo organų ligos. Balneologiniuose kurortuose naudojamas iš žemės gelmių gaunamas mineralinis vanduo, kur jo nėra – dirbtinis mineralinis vanduo, o gėrimui – atvežtinis, išpilstytas į butelius.
581