balsių kaita

basių kaità, apofònija (apo… + gr. phōnē – garsas), balsių ir dvibalsių bei dvigarsių kaitaliojimasis tose pačiose fleksinės kalbos morfemose. Būdinga indoeuropiečių, semitų kalboms. Indoeuropiečių prokalbėje (bent jau jos skilimo momentu) buvo balsių kaita *e : *o (pagrindinis balsių kaitos laipsnis): *0 (nulinis, arba silpnasis, balsių kaitos laipsnis): *ē : *ō (pailgintasis balsių kaitos laipsnis). Dvibalsiuose bei dvigarsiuose kaitaliodavosi tiktai balsinė dalis – *ei : *oi : *i, *eu : *ou : *u (indoeuropiečių *i, *u buvo ne balsiai, o sonantai), *er : *or : *, *el : *ol : * ir t. t. Pagrindinius šios kaitos bruožus išlaiko ir dabartinės baltų kalbos, dalį – daugelis dabartinių indoeuropiečių kalbų. Lietuvių kalboje balsių kaita tik pagalbinė priemonė. Semitų kalboms balsių kaita būdinga kaip vidinė fleksija – plg. arabų kataba ‘(jis) parašė’: katb ‘raštas’: kātib ‘rašąs’: kitāb ‘knyga’: kutiba ‘parašyta’: kutub ‘knygos’: uktūb ‘rašyk’ (šaknį sudaro tik priebalsiai ktb). Įprasta skirti kokybinę ir kiekybinę balsių kaitą. Kokybinės balsių kaitos nariai – skirtingos artikuliacijos garsai (indoeuropiečių *e : *o, *ē : *ō, liet. e : a, ė : o), kiekybinės – tos pačios artikuliacijos, tik skirtingo ilgumo (arba įtempimo) – i : y (ršti : ryšỹs), u : ū (sùkti : pósūkis), ā : a (kãsa : kàsti), ē : e (pẽša : pèšti); t. p. priskirtina trumpojo balsio i, u ir dvibalsio kaita – i : ai (ršti : ráišioti), i : ei (ksti : kestis), i : ie (mšti : miẽšti), u : au (sušùkti : šaũkti), u : uo (dùbti : duob). Prie kiekybinės balsių kaitos šlyja a : o, e : ė katos (gẽria : grė = vãgia : võgė).

Balsiai bei dvibalsiai, dalyvaujantys kaitose, sudaro tam tikras sistemas, vadinamąsias balsių kaitos eiles. Lietuvių kalboje skiriamos 3 pagrindinės: a (e) eilė, i eilė ir u eilė. a (e) eilėje kaitaliojasi balsiai e : a : ė : o (: retai uo): i : y (: retai u : ū) – svẽria : svãras : svrė : svõris : svro : svyrúoti, tvẽria : tvarùs : tvrė : tvorà : tvrtas : tvỹro, kãla : kùlia : klė. i eilę sudaro balsiai ir dvibalsiai i : y : ie : ei : ai : ė‑j – sngti : snỹguriuoti : sniẽgas : snéigėti : snagė, eti : jo. u eilei būdinga kaita u : ū : au (ir a‑v) : uo : o‑v – jùsti : pójūtis : jaũsti, dùbti : daubà : duob, šáuti : šóvė.

1824