Bastogė (Białystok), Báltstogė, Bialystòkas, Belostòkas, miestas Lenkijos šiaurės rytuose, prie Białos upės (Supraslio kairysis intakas); Palenkės vaivadijos centras. Turi apskrities teises.
294 242 gyventojai (2021). Per Balstogę eina Varšuvos–Gardino (Baltarusija) geležinkelis. Maisto (mėsos, spirito ir mielių, vaisių ir daržovių, alaus, maisto koncentratų), tekstilės (medvilninių, vilnonių, dekoratyvinių audinių), trikotažo ir kojinių, siuvimo, odos ir avalynės, elektrotechnikos, elektronikos, popieriaus, poligrafijos, chemijos pramonė; metalo apdirbimas, mašinų (pramoninės įrangos), baldų, stiklo, statybinių medžiagų gamyba. Tarptautinės mugės (tekstilės ir siuvimo, maisto pramonės ir kitos). Turizmas. Medicinos akademija, politechnikos institutas, universitetas, Varšuvos muzikos akademijos filialas, dvasinė seminarija; privačios finansų ir administravimo aukštosios mokyklos. Kraštotyros, istorijos, skulptūros muziejai; skansenas. Dramos, lėlių teatrai, filharmonija.
2271
Architektūra
Branickių rūmai Balstogėje (1697, architektas Tylmanas Gamerenietis)
Branickių rūmų ir parko ansamblis: rūmai pastatyti 1697 pagal architekto Tylmano Gamereniečio projektą, 18 a. architektai J. Z. Deybelis ir J. H. Klemmas išplėtė rūmus, suprojektavo galerijas, oficinas, paviljonus, parką su kanalais; 1944 sudegę rūmai vėliau rekonstruoti. Ankstyvojo baroko Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia (1626, architektas J. P. Dziekońskis), vėlyvojo baroko rotušė (1761, architektas J. H. Klemmas; rekonstruota 1958), Šv. Roko bažnyčia (1927, architektas O. Sosnowskis).
2271
Istorija
Manoma, kad Balstogės kaimas įsikūrė 14 a. buvusiose jotvingių žemėse – Palenkės istorinėje srityje, priklausė Lietuvos Didžiajai Kunigaikštystei. Pirmąkart paminėtas 1426. 1569 prijungtas prie Lenkijos. Iš pradžių buvo karališkoji valda, 1659 atiteko didikams. 1685–1771 jį valdė Branickiai, 1771–1802 Potockiai. 1749 Balstogei suteiktos miesto teisės. 1795–1807 priklausė Prūsijai (departamento centras), 1807–1915 – Rusijos imperijai. Per I pasaulinį karą vienos Oberosto srities centras. 1917 05–09 čia vokiečių okupacinė valdžia leido laikraštį Dabartis. 1919 02 05 Balstogėje Lenkija ir Vokietija pasirašė Balstogės sutartį. Nuo 1920 buvo Lenkijos vaivadijos centras. Per II pasaulinį karą 1939 miestą okupavo SSRS (ir prijungė prie Baltarusijos Sovietų Socialistinės Respublikos), 1941 – Vokietija, 1944 užėmė Raudonoji armija ir SSRS perdavė Lenkijai. Per karą miestas neteko apie 50 % gyventojų (apie 40 000 nužudytųjų – žydai) ir apie 75 % pastatų. Po karo buvo plėtojama tekstilės, maisto, medienos apdirbimo, mašinų gamybos, keramikos pramonė, įsteigtas Medicinos institutas. 1944–91 Balstogė buvo Lenkijai atitekusios Vilniaus arkivyskupijos dalies administracinis centras, 1992 įkurta Balstogės arkivyskupija. Balstogės mokslo draugijos (įsteigta 1962) leidiniuose (Balstogės mokslo draugijos darbai / Prace Białostockiego Towarzystwa Naukowego ir kiti) nagrinėti ir Lietuvos istorijos bei lietuvių kalbos klausimai. Balstogėje 1859 gimė esperanto kalbos kūrėjas L. L. Zamenhofas. 1860 buvo 16 000, 1900 – 61 000, 1939 – 107 000, 1946 – 57 000, 1968 – 159 000, 1992 – 275 000 gyventojų.
L.: Studia i materiały do dziejów Białystoku 4 t. Białystok 1968–85.
1303