Bastogės lietùviai, lietuvių salų grupė iki 19 a. pabaigos–20 a. pradžios buvusi Rytų Lenkijoje, Palenkės vaivadijoje, ir Baltarusijoje, Gardino srities vakariniame pakraštyje. Iš šiaurės į pietus tęsėsi nuo Augustavo kanalo iki Bugo vidurupio, Pripetės, kur nuo antro tūkstantmečio prieš Kristų iki 10–15 a. buvo kalbama baltų (ir lietuvių) kalbomis. Buvo jotvingių žemėse. Per 9–13 a. karus su lenkais, Kijevo Rusia, rusų kunigaikštystėmis ir ypač su kryžiuočiais (iki 1283) dauguma jotvingių žuvo, buvo iškeldinti arba patys išsikėlė. Vėliau kraštą iš rytų kolonizavo rytų slavai (dregovičiai), iš vakarų – lenkai (mozūrai). Manoma, kad 14 a. kraštą kartu su Palenke prijungus prie Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės į jį atsikėlė ir lietuvių, o likę jotvingiai ėmė lietuvėti. 1569 Palenkės vaivadija ir didesnė krašto dalis atiteko Lenkijos karalystei. Krašto lietuviai ir jotvingiai pamažu sulenkėjo arba subaltarusėjo. Lenkų ir baltarusių kalbinė riba eina kiek į vakarus nuo Balstogės; tarmėse, ypač krašto šiaurėje, daug lituanizmų. 16–17 a. lietuviai gyveno apie Balstogę, Tykociną, Supraslį, Knišiną, Goniądzą, Nowy Dwórą, Sidrą, Kuźnicą, Bielską, Drohičiną, Sokólką, Krynkus, Brańską.
Baltų kalbų paplitimas 1–19 a. dabartinėje Lenkijos ir gretimose teritorijose
Daugiau žinių teikia vietovardžiai (toponimai). Lenkų kalbininkas M. Kondratiukas nustatė 488 lietuviškos kilmės gyvenviečių pavadinimus (oikonimus). Didžiausia jų santalka (apie 60 oikonimų) yra į šiaurės rytus nuo Balstogės, Sokólkos apskrities (pavieto) Nowy Dwóro, Sidros, Kuźnicos, Sokólkos, iš dalies ir gretimuose valsčiuose (gminose), ji nutįsta į Baltarusijos Gardino rajono Induros apylinkes ir palei Lašišinės (baltarusiškai Lasosna) upę. Čia sutinkami toponimai, reiškiantys lietuvius (Litwinki, Litwin luh), t. p. jotvingius ir žemaičius (Jatwieź, Żomojdź). Lietuvių kalba čia dar buvo vartojama 19 a. pirmoje pusėje ir galutinai išnyko 19 a. pabaigoje–20 a. pradžioje. Kita lietuviškų oikonimų santalka (apie 40) yra į šiaurės vakarus nuo Balstogės, Monkių apskrities vidurinėje ir šiaurės rytų dalyje, kairiajame Bebros upės krante. Manoma, kad čia ilgai gyvenę jotvingiai. Trečia santalka (apie 20 oikonimų) yra Balstogės apskrityje, apie jo centrą ir į pietus beveik iki Narevo (jotvingių k. Naura) upės (Bielsko apskrities pietinė dalis). Gausūs lietuviškos kilmės mikrotoponimai – lankų, raistų, miškų ir kiti pavadinimai – rodo, kad krašte gyventa lietuvių.
1897 Rusijos gyventojų surašymo duomenimis, Balstogės apskrityje gyveno 27 lietuviai ir 131 žemaitis, Sokólkos apskrityje atitinkamai – 74 ir 2, Bielsko apskrityje – 7 lietuviai. 1921 Lenkijos gyventojų surašymo duomenimis, Balstogės apskrityje buvo 56, Sokólkos – 9, Bielsko – 14 lietuvių, 1931 – atitinkamai 13, 1 ir 10.
598