baltalksnýnas, medynas, kuriame vyrauja baltalksniai. 2021 baltalksnynai sudarė 5,9 % (120,9 tūkst. ha), 2003 – 6,2 % (122 tūkst. ha) visų Lietuvos medynų ploto. Daugiausia baltalksnynų yra Šiaurės ir Vidurio Lietuvoje (Joniškio, Biržų, Akmenės, Kauno, Šiaulių, Panevėžio ir Ukmergės savivaldybių teritorijose). Jų plotai mažėja. Visi baltalksnynai yra savaiminės (sėklinės ir atžalinės) kilmės. Vertingesni sėklinės kilmės baltalksnynai. Būna gryni ir mišrūs (su eglėmis, uosiais, drebulėmis, beržais). 2001 baltalksnynų vidutinis amžius buvo 31 m., bonitetas 1,7, skalsumas 0,71, medynų vidutinis tūris 112 m3/ha, bendras metinis tūrio prieaugis 6 m3/ha, 2021 – vidutinis amžius 34 m., bonitetas I,2, skalsumas 0,71, medynų vidutinis tūris 174 m3/ha, bendras metinis tūrio prieaugis 8,4 m3/ha. Gamtinės brandos amžius – 50 metų. Ūkinės paskirties miškuose kertami nuo 31 m. amžiaus. Dirbtinai neželdomi.
baltalksnynas Karpatų kalnuose pavasarį
Auga derlingiausiuose dirvožemiuose (normalaus drėgnumo, glėjiškuose bei glėjiniuose rudžemiuose ir išplautžemiuose). Skiriami šie antriniai baltalksnynų miško tipai: žibuoklinis kiškiakopūstinis (sausgirio), kiškiakopūstinis plačialapis (žaliagirio), garšvinis (baltmiškio), viksvinis įvairiažolis (šlapgirio) ir vingiorykštinis įvairiažolis (palieknio).
2126
-baltalksniai; -miškas; -baltalksnynai