baltarusiai

baltarusių tautiniai drabužiai iš Valkavisko–Kameneco apylinkių (Baltarusijos pietvakariai)

Vetkos liaudies meno muziejuje (Gomelio sritis) supažindinama su senovinių vestuvių papročiais (2016)

baltarùsiai, gùda, Europos tauta. Pagrindiniai Baltarusijos gyventojai (apie 8,2 mln). Gyvena ir Rusijoje (daugiau kaip 800 000), Ukrainoje (apie 276 000), Lenkijoje, Kazachijoje, Latvijoje, Uzbekijoje, Lietuvoje, Estijoje, Jungtinėse Amerikos Valstijose, Kanadoje, Australijoje, kitose šalyse. Iš viso pasaulyje gyvena apie 10 mln. baltarusių. Kaba baltarusių kalba, t. p. rusų kalba. Tikintieji stačiatikiai (dauguma), baptistai, katalikai, unitai (jų veikla buvo uždrausta, 1990 atsikūrė).

Gyvensena

Dauguma baltarusių gyvena miestuose, dirba pramonės, verslo ir paslaugų srityse, kiti verčiasi žemdirbyste, gyvulininkyste, daržininkyste ir sodininkyste, iš dalies žvejyba, bitininkyste. Dažniausiai baltarusių kaimai kūrėsi viena arba dviem eilėmis, palei gatvę (linijiniai kaimai). Tradiciniai baltarusių valstiečių gyvenamieji namai buvo statomi iš apvalių (netašytų) pušinių rąstų. Namą sudarė trys patalpos – gyvenamoji (apšildoma), šaltoji (gerasis kambarys) ir kamara (sandėliukas). Gyvenamosios patalpos svarbiausias elementas – vadinamoji rusiška krosnis, kuri užėmė visą kampą. Pagal jos buvimo vietą buvo rikiuojami apyvokos reikmenys ir baldai.

senieji mediniai namai Baltarusijos valstybiniame liaudies architektūros ir buities muziejuje Ozerce (Minsko sritis)

Valstiečių išeiginių drabužių pagrindu 20 a. pradžioje susiformavo baltarusių tautiniai drabužiai: moterų – siuvinėti marškiniai, languotas sijonas, prijuostė, juosta, skarelė ar koptūras (galvos apdanga), vyrų – balti, siuvinėta krūtine ir apykakle marškiniai, juosiami juosta arba diržu, siauros kelnės, šiaudinė skrybėlė ar kepurėlė (vadinamoji magerka).

tradicinė Senųjų Naujųjų metų šventė Polocke (Vitebsko sritis, 2018)

Daugelis papročių (kalėdojimas, pavasario prišaukimas, pavasario darbų ir pjūties apeigos), švenčių (Jurginės, Joninės, Užgavėnės ir kitos), materialinės kultūros elementų (ilgakočiai dalgiai, vadinami litovki, spragilai su ilgu pasaitu, vadinami litviny, ir kiti) artimi lietuvių papročiams, buičiai ir kultūrai. Liaudies menas – dailusis audimas, siuvinėjimas, pynimas iš vytelių ir šiaudų, medžio drožyba, inkrustacija, keramika. Tautodailėje vyrauja įvairūs geometriniai ornamentai. Baltarusiai išsaugojo gausų folklorą, ypač daug pasakų, legendų, patarlių ir priežodžių.

Istorija

Baltarusių protėviai rytiniai slavai pirmo tūkstantmečio antroje pusėje–antro tūkstantmečio pradžioje iš dalies asimiliavo kai kurias baltų gentis (jotvingių ir kitas) Dniepro, Nemuno ir Neries vidurupio baseinuose. 13–18 a. baltarusių gyventos žemės įėjo į Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę (Baltarusijos istorija).

Baltarusiai Lietuvoje

Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės laikais baltarusiai daugiausia telkėsi Vilniuje. Nuo 17 a. vidurio jų gyveno ir Vilniaus apylinkėse. Po 1709–1711 maro baltarusių ypač pagausėjo į ištuštėjusius dvarus (daugiausia Rytų Lietuvoje) atkėlus baltarusių baudžiauninkų. Dauguma Lietuvos pietrytinės dalies lietuvių po Lenkijos ir Lietuvos Valstybės žlugimo baltarusėjo, bet 1920 07 12 taikos sutartimi su Sovietų Rusija nustatant Lietuvos rytinę sieną katalikai buvo laikomi etniniais lietuviais; ilgainiui čia susiformavo baltarusių etninė grupė, vadinanti save tuteišiais, t. y. čionykščiais. 1920 Lenkijai okupavus Lietuvos pietrytinę dalį jie sparčiai lenkėjo.

Dauguma dabar Lietuvoje gyvenančių baltarusių įsikūrė po Antrojo pasaulinio karo; 1989 gyventojų surašymo duomenimis, 73,1 % Lietuvos baltarusių gimę ne Lietuvoje (66,3 % gimė Baltarusijoje). Baltarusiai į Lietuvą migravo iki 1990: 1959 jie sudarė 1,1 %, 1970 – 1,5 %, 1979 ir 1989 – 1,7 % Lietuvos gyventojų.

2011 gyventojų surašymo duomenimis, Lietuvoje gyveno 36 227 baltarusiai. 2018 pradžioje baltarusiai sudarė 1,2 % Lietuvos gyventojų, Dauguma baltarusių (85,2 %) gyveno Vilniuje (47,9 %), Klaipėdoje, Visagine ir Lietuvos pietryčių miestuose; t. p. Šalčininkų, Švenčionių, Vilniaus, Trakų rajonų savivaldybių teritorijose (3,8–5,5 % šių teritorijų gyventojų). 2021 gyventojų ir būstų surašymo duomenimis, Lietuvoje gyveno 28 183 baltarusiai.

Lietuvoje gyvenantys baltarusiai kalba baltarusių ir rusų arba lietuvių kalbomis. Dauguma baltarusių vaikus leidžia į rusiškas mokyklas. Lietuvos edukologijos universitetas rengė baltarusių kalbos ir literatūros mokytojus. 1994 Vilniuje atidaryta baltarusiška Pranciškaus Skorinos vidurinė mokykla, 2013 tapo gimnazija. Veikia sekmadieninės baltarusių mokyklos Klaipėdoje ir Visagine. Vilniuje veikia baltarusiška nevalstybinė aukštoji mokykla Europos humanitarinis universitetas.

Lietuvoje veikia daugiau kaip 20 baltarusių organizacijų: Gudų kultūros draugija Lietuvoje (įkurta 1989), baltarusių liaudies kūrybos mylėtojų klubas Siabryna (įkurtas 1988) Vilniuje, baltarusių draugija Spadčyna Druskininkuose, baltarusių bendrija Krynica Klaipėdoje ir kitos.

Baltarusių katalikų bendruomenei 1997 perduota Šv. Baltramiejaus bažnyčia Vilniuje, joje pamaldos vyksta baltarusių kalba.

Nuo 1991 (su pertraukomis) leistas atgaivintas laikraštis Naša Niva (uždarytas 2021). Lietuvos radijas ir televizija transliuoja laidas baltarusių kalba.

2271