Breslaujos ežerų nacionalinis parkas
Baltarùsijos gamtà
Baltarusijos gamtinis žemėlapis
Reljefas
Baltarusija yra Rytų Europos lygumos vakaruose. 3/4 Baltarusijos teritorijos užima žemumos ir lygumos, 1/4 – aukštumos. Vidutinis aukštis 160 m, žemiausia vieta 80 m (Nemuno slėnis; Gardino sritis), aukščiausia – 345 m (Dziaržynsko kalnas, Minsko aukštuma). Baltarusijos viduriu iš pietvakarių į šiaurės rytus tęsiasi ledyninės kilmės Baltarusijos kalvynas. Upių slėniai kalvyną skaido į Gardino, Valkavisko, Naugarduko, Minsko, Oršos, Vitebsko aukštumas. Šiaurės vakaruose į Baltarusiją įsiterpia aukštumos (Švenčionių aukštuma, Ašmenos aukštuma). Į šiaurę nuo Baltarusijos kalvyno plyti pelkėtos žemumos (Naročiaus–Neries žemuma, Polocko žemuma), į vakarus – Nemuno žemuma, į rytus – prieledyninės lygumos (Centrinė Biarezinos lyguma, Oršos–Mogiliavo lyguma). Baltarusijos pietryčiuose yra Padnieprės žemuma, pietuose – plokščia, pelkėta fliuvioglacialinė Baltarusijos Polesės žemuma (aukštis 100–200 metrų).
Baltarusijos kraštovaizdis
Klimatas
Klimatas žemyninis. Sausio vidutinė temparatūra nuo –4 °C pietvakariuose iki –8 °C šiaurės rytuose, liepos – nuo 17 °C šiaurėje iki 19 °C pietuose. Kritulių per metus iškrinta nuo 500 mm pietuose iki 750 mm aukštumų vakariniuose šlaituose. Vegetacijos laikotarpis 184–208 dienos.
Biarezina ties Borisovu
Druveto ežeras ties Breslauja
ežerėlis Božje Oko (Slabodkos kaimo apylinkės, Breslaujos ežerų nacionalinis parkas)
Vidaus vandenys
Dniepras (Mogiliavo sritis)
Baltarusijos upės priklauso Juodosios (58 %) ir Baltijos (42 %) jūrų baseinams; jų vandenskyrą sudaro Baltarusijos kalvynas. Iš viso yra 20 800 upių (bendras ilgis 90 600 km), iš jų apie 1500 ilgesnių negu 10 kilometrų. Upių tinklo tankis 0,44 km/km2. Didžiausios upės: Dniepras (Baltarusijoje – jo aukštupys, ilgis 690 km), jo intakai – Pripetė, Biarezina (dešinieji), Sožas (kairieji); Dauguva, Nemunas (Baltarusijoje jo aukštupys, ilgis 462 km). Pietvakariuose, Lenkijos pasieniu, teka Bugas (Vyslos intakas). Upių krantai žemi, slėniai pelkėti, srovė lėta (0,5–0,7 m/s). Dniepro–Bugo kanalas (196 km) jungia Pripetės intaką Piną su Bugo intaku Muchavecu. Daugiau kaip 130 tvenkinių (bendras plotas 620 km2); didžiausi (km2): Vileikos (75), Zaslavlio (Minsko marios, 31,1).
1
Yra daugiau kaip 10 000 ežerų (bendras plotas 1600 km2). Didžiausi ledyninės kilmės ežerai yra šiaurėje (km2): Naročius (79,6), Asvejos ežeras (52,8), Lukomlis (37,7), Druvetas (36,1), Ilgis (gylis 53,7 m; giliausias Baltarusijoje). Lietuvos ir Latvijos pasienyje yra Drūkšių ežeras. Pietuose yra karstinių ežerų, užpelkėjusių, likusių senvagėse, kurių gylis iki 4 m (Čyrvonaje, 40,3 km2; Vyganaščanskaje, 26 km2).
2
Dirvožemiai
Apie 60 % žemės ūkio naudmenų užima velėniniai jauriniai, 25 % – velėniniai pelkiniai ir pelkiniai (Polesėje ir Polocko žemumoje), 0,5 % – velėniniai karbonatiniai dirvožemiai (Stolino, Žytkavičų, Mstislavlio rajonų), upių slėniuose – salpžemiai, vakarinėje dalyje – jauriniai glėjiniai ir jauriniai dirvožemiai. Šiaurėje paplitę priemoliai, vidurinėje dalyje – priesmėliai, pietuose – smėliai.
beržynas Bresto apylinkėse
Augalija
Baltarusija yra mišriųjų miškų zonoje. Miškingumas 36 %. Spygliuočių miškų yra 65 % (pušynų 56 %, eglynų 9 %), smulkialapių 31 % (beržynų 12,1 %, alksnynų 7,9 %), plačialapių – 4 %. Brandūs medynai sudaro 4,7 %, pribręstantieji – 14,2 %. Medienos ištekliai 1,1 mlrd. m3; metinis jos prieaugis 25 mln. m3. Pievos užima 16 %, pelkės – 11 % Baltarusijos teritorijos. 214 augalų rūšių įrašyta į Baltarusijos raudonąją knygą. Saugoma 171 rūšis aukštesniųjų augalų (gencijonai, šilagėlės, kalninės arnikos, geltonžiedžiai rododendrai, paprastosios vandens lelijos, miškinės lelijos, miškinės plikaplaiskės) ir 43 rūšys žemesniųjų augalų.
taurieji elniai (Vitebsko rajonas)
Gyvūnija
Veisiasi apie 450 rūšių stuburinių gyvūnų, iš jų apie 300 rūšių paukščių, 70 rūšių žinduolių, 60 rūšių žuvų. Plačialapių miškų gyvūnijos daugiausia Baltarusijos pietuose; veisiasi šernai, stirnos, taurieji elniai, ežiai, miegapelės, svilikai, lakštingalos, geniai, pelėdos. Spygliuočių miškų gyvūnijos daugiausia vidurinėje dalyje ir šiaurėje; yra briedžių, rudųjų lokių, lūšių, voverių, kryžiasnapių. Iš miškastepių gyvūnijos veisiasi kiškiai, žiurkėnai, didieji einiai, kurapkos, vieversiai. Prie pelkių ir tvenkinių gyvena bebrai, ūdros, kanadinės audinės, kurmėnai, ondatros, žvyrės, gervės, balinės pelėdos, tilvikai, garniai.
182 rūšys gyvūnų įrašytos į Baltarusijos raudonąją knygą. Saugoma 14 rūšių žinduoliai (stumbrai, rudieji lokiai, lūšys, kurmėnai, barsukai, voverės skraiduolės), 75 rūšių paukščiai (ereliai žuvininkai, jūriniai ereliai, kilnieji ereliai, sakalai keleiviai, didieji apuokai, tulžiai, rudieji pesliai, žvyrės, laplandinės pelėdos, liepsnotosios pelėdos, gulbės nebylės, juodieji gandrai, didieji einiai, storkulniai, didieji baubliai), 79 rūšių vabzdžiai (kaukolėtieji sfinksai, drugiai admirolai, machaonai, elniaragiai), 5 rūšių žuvys (vaivorykštiniai upėtakiai, kiršliai, sterlės), 5 rūšių vėžiagyviai (reliktinės mizidės, Palaso šoniplaukos, plačiažnypliai vėžiai), 2 rūšių ropliai (baliniai vėžliai, margosios gyvatės), iš varliagyvių – nendrinės rupūžės, iš dvigeldžių moliuskų – perluotės. Vandens telkiniuose aklimatizuota 14 rūšių žuvų (sidabriniai karosai, peledės, sykai, vaivorykštiniai upėtakiai, Amūro sazanai, plačiakakčiai).
stumbrai (Belovežo giria)
Aplinkos apsauga
Jelnios pelkė (Ramsaro konvencijos saugoma vietovė)
Saugomos teritorijos užima 9,35 % (19 383 km2) Baltarusijos ploto. Yra 119 gamtos draustinių, medžioklės draustinis, 315 gamtos paminkų. Breslaujos ir Naročiaus ežerų, Pripetės (nuo 2013 saugomas Ramsaro konvencijos) nacionaliniai parkai. Lenkijos pasienyje yra Belovežo giria (pasaulio paveldo vertybė 1979; nuo 1993 UNESCO pripažintas biosferos rezervatas). Joje yra nacionalinis parkas (įkurtas 1991); saugoma natūrali gamta ir stumbrai. Biarezinos rezervate (UNESCO pripažintas biosferos rezervatas 1978) saugoma ežerų ir pelkių kraštovaizdžiai bei gyvūnija, Pripetės rezervate (622 km2) – Polesės pelkių kraštovaizdžiai. Tarpvalstybinis Vakarų Polesės biosferos rezervatas (įkurtas 2003 kaip Pribužskojes Polesės biosferos rezervatas, praplėstas ir pervadintas 2012; dalis Lenkijoje ir Ukrainoje). 26 Ramsaro konvencijos (Baltarusijoje įsigaliojo 1991) saugomos vietovės (plotas 7789 km2).
Po 1986 Černobylio atominės elektrinės avarijos 23 % Baltarusijos teritorijos užteršta radioaktyviaisiais nuklidais. Didžiausias užterštumas Mogiliavo (Čerykavo rajonas) ir Gomelio srityse.
gervės
gandras
Riedulių parkas (Minskas)
Baltarusijos konstitucinė santvarka
Baltarusijos partijos ir profsąjungos
Baltarusijos socialinė apsauga
Baltarusijos sveikatos apsauga
Baltarusijos ginkluotosios pajėgos