Baltarùsijos lietùviai
Lietuvių kalbos paplitimas Baltarusijoje 19 a. viduryje
Archeologiniai duomenys rodo, kad antrame–pirmame tūkstantmetyje prieš Kristų dabartinės Baltarusijos teritorijoje gyveno baltų gentys. Nuo pirmo tūkstantmečio po Kristaus antros pusės jas vis labiau asimiliuojant rytų slavams ilgainiui liko tik baltiškos salos. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės laikais dabartinės Baltarusijos teritorijoje daug kur gyveno lietuvių: rašytiniai šaltiniai mini lietuvius 14 a. pabaigoje–15 a. gyvenus Oršos apskrityje; čia 1387 buvo pakrikštyti likę pagonys lietuviai ir įsteigta Obolcų (į vakarus nuo Oršos) katalikų parapija. 15–16 a. lietuviškos buvo Lydos, Krevo (Krėvos), Ašmenos, Smurgainių, Medilo, Vileikos, Vidžių, Breslaujos apylinkės. Dalis šių vietų lietuvių 16–19 a. subaltarusėjo, dalis sulenkėjo. 19 a. viduryje lietuviškos dar buvo Perlamo, Ašiužos, Pariečės, Dubičių, Rodūnios, Pelesos, Asavos, Varanavo, Benekainių, Apso, Drūkšių apylinkės.
Lietuvių kalbos paplitimas Baltarusijoje 19 a. pabaiga–20 a. pradžia
Lietuviškų kaimų (Dimanava, Malkava, Sofeiskas) 19 a. pabaigoje Baltarusijoje įkūrė lietuviai, atsikėlę iš Vilniaus ir Kauno gubernijų. 20 a. lietuviškai kalbančių dar buvo kai kuriuose Varanavo, Astravo, Vijos, Breslaujos apylinkių kaimuose. Per I pasaulinį karą 1915 per Baltarusiją į rytus traukėsi daug Lietuvos gyventojų, Minske ir kitur veikė Lietuvių draugijos nukentėjusiems dėl karo šelpti skyriai. 1927–44 Baltarusijoje lietuvių kalba ėjo keturi komunistų periodiniai leidiniai. Komunistų idėjoms skleisti 1927–30 veikė lietuvių biuras prie Baltarusijos komunistų partijos (bolševikų) centro komiteto Agitacijos ir propagandos skyriaus, 1931–38 – prie Vakarų Baltarusijos komunistų partijos centro komiteto. 1927–32 veikė Baltarusijos proletarinių rašytojų asociacijos lietuvių sekcija, 1927–37 – Baltarusijos Sovietų Socialistinės Respublikos mokslų akademijos ir Valstybinės leidyklos lietuvių sektoriai.
1928–37 Minsko radijas kas savaitę transliavo laidas lietuvių kalba. 1928 Baltarusijoje buvo 10 lietuviškų pradinių mokyklų. Dimanavoje 1929–38 veikė Z. Angariečio lietuvių vidurinė mokykla. Per 4 dešimtmečio stalinines represijas išžudyta diduma lietuvių inteligentų, t. p. žuvo, represuota daug lietuvių komunistų. Per II pasaulinį karą Lietuvos generalinei sričiai priskirtose Baltarusijos lietuvių etninėse žemėse buvo įsteigta lietuviškų mokyklų, bažnyčiose atgaivintos pamaldos lietuvių kalba, tačiau tuoj po karo visos mokyklos uždarytos. Nuo 1957 aštuonių Gervėčių ir Pelesos apylinkių gyvenviečių mokyklose buvo lietuvių kalbos pamokos, vėliau jų liko tik Gervėčiuose, Pelesoje ir Giriose.
Apso apylinkių lietuviai prie Pelekų bažnyčios (1999)
Rimdžiūnų lietuvių vidurinės mokyklos saviveiklininkės per mokyklos penktųjų metinių šventę (2001)
Lietuvai atkūrus nepriklausomybę (1990) lietuviška veikla Baltarusijoje suaktyvėjo, kuriasi bendrijos, meno kolektyvai, mokyklos. 1993 įkurtas Pelesos lietuvių visuomeninis susivienijimas Gimtinė, 1995 – Gardino srities lietuvių susivienijimas Tėvynė, 1996 – Gervėčių krašto lietuvių bendruomenė, 1998 – Breslaujos krašto (Vitebsko sr.) lietuvių bendruomenė Rytas, 1999 – Rodūnios lietuvių susivienijimas Gintaras. 1999 susibūręs Lydos lietuvių susivienijimas Rūta turi kapelą Rūta (nuo 1999), moterų ansamblį Aušra (nuo 2015). 2012 įkurtas Minsko lietuvių susivienijimas Vytis turi vokalinį ansamblį, lituanistinę mokyklą Maksimo Tanko vardo Baltarusijos valstybiniame pedagoginiame universitete (nuo 2013). Baltarusijos lietuviai dalyvauja Pasaulio lietuvių dainų šventėse, Baltarusijos tautinių kultūrų festivaliuose.
1996 buvo sušauktas Baltarusijos lietuvių I suvažiavimas. Jo metu įkurta Baltarusijos lietuvių bendruomenė vienijo visas Baltarusijos lietuvių organizacijas, koordinavo jų veiklą. 1998 Minske vyko Baltarusijos lietuvių kultūros ir meno dienos: surengta Baltarusijos lietuvių dailininkų paroda, koncertavo meno kolektyvai. 1999 Baltarusijos lietuvių bendruomenė sušaukė Baltarusijos lietuvių II suvažiavimą. 1999 Minske pradėtas leisti Baltarusijos lietuvių biuletenis Mūsų žodis. Vilniuje leidžiamas Baltarusijos lietuviams skirtas mėnraštis Lietuvių godos (nuo 1993, redaktorė Marija Šaknienė). 2000 Rimdžiūnuose pastatytas Lietuvių kultūros, švietimo ir informacijos centras. 2018 06 Minske Lietuvos ambasados iniciatyva surengta konferencija Tautų dialogas: lietuviai Baltarusijoje.
Baltarusijos lietuviai Červenės žudynių minėjime (2001)
1992 įkurta Pelesos vidurinė mokykla lietuvių mokomąja kalba (pastatyta ir išlaikoma Lietuvos); veikla sustabdyta 2022 08. 1994 09 01 Rimdžiūnuose atidaryta lietuviška pradinė mokykla-darželis (1996–2022 vidurinė mokykla lietuvių dėstomąja kalba, nuo 2022 09 Baltarusijos mokyklose gali būti mokoma tik baltarusių arba rusų kalbomis). Nuo 1999 veikė Pelekų, Ūsonių ir Vainiūnų lituanistinės mokyklos, lietuvių kalba pamokos vyko Balčiškių, Gervėčių vidurinėse mokyklose, Pelesos pagrindinėje rusų mokykloje. 2020 veikė Apso, Gardino, Lydos, Minsko, Ūsonių lituanistinės mokyklos.
1926 Baltarusijoje gyveno 6864 lietuviai, 1959 pagal oficialią statistiką lietuviškai kalbėjo 8363, 1979 – 6993 žmonės (78 % lietuviais užsirašiusiųjų), 1989 gyveno 7606 lietuviai. 2009 surašymo duomenimis, Baltarusijoje gyveno 19 091 lietuvis.
2271
Baltarusijos konstitucinė santvarka
Baltarusijos partijos ir profsąjungos
Baltarusijos socialinė apsauga
Baltarusijos sveikatos apsauga
Baltarusijos ginkluotosios pajėgos