Baltarùsijos literatūrà.
Ankstyvoji raštija (12–17 a.)
Dabartinės Baltarusijos teritorijoje raštijos atsiradimas susijęs su krikščionybės įvedimu ir Kijevo Rusios literatūra, kuriama senąja (bažnytine) slavų kalba. Ja 12 a. retorinių prozos kūrinių parašė Kirilas Turovietis. 16–17 a. Lenkijos ir Lietuvos Valstybei priklausiusioje Baltarusijos teritorijoje veikalai buvo kuriami senąja baltarusių, lenkų ir lotynų kalbomis. 16 a. raštijos plėtotei didelę įtaką turėjo slavų humanistas P. Skorina, kurio knygose skelbiamos šviečiamosios idėjos. Reformacijos veikėjas S. Budnas, greta lotynų ir lenkų kalbų, rašė religijos veikalus senąja baltarusių kalba. Švietėjiškas humanistines tradicijas tęsė V. Ciapinskis, apie 1580 senąja (bažnytine) slavų kalba išleidęs Evangeliją, kurioje yra baltarusių šnekamosios kalbos elementų. 17 a. antroje pusėje literatūrinę veiklą pradėjo rašytojas Simeonas Polockietis.
19 a. literatūra
Baltarusių tautosaka pradėta užrašinėti 19 amžiuje, išleista jos rinkinių. 19 a. pirmoje pusėje plito anoniminės baltarusių kalba sukurtos trumpos satyrinės poemos Tarasas Parnase ir Išvirkščioji Eneida (Ėneida navyvarat), kuriose gausu liaudies buities vaizdų. P. Bagrymo (1812–91) eilėraščiams būdinga antibaudžiavinės nuotaikos, tautosakinė poetika. Vienas žymiausių šio laikotarpio rašytojų švietėjų – V. Duninas-Marcinkevičius, lenkų ir baltarusių kalbomis sukūręs buitinės moralinės problematikos poemų ir dramų iš valstiečių gyvenimo. Tautinės savimonės brendimui buvo reikšmingas 1863 sukilimas. F. Bahuševičius parašė visuomeninės tematikos eilėraščių, realistinių apsakymų, straipsnių, kuriuose kėlė patriotines idėjas, gynė baltarusių kalbos teises. Plėtojosi visuomeninė publicistinė (A. Hurynovičius) ir satyrinė (A. Abuchovičius, 1840–98) poezija. Filosofinės lyrikos sukūrė J. Lučyna.
Vilnius – baltarusių literatūros centras (20 a. pradžia)
20 a. pradžioje baltarusių kultūros centru tapo Vilnius. Tautinio atgimimo idėjas skelbė čia ėjęs savaitraštis Naša niva (1906–15), kurį leido broliai I. Luckevičius (1881–1919) ir A. Luckevičius. Poetų Ciotkos, J. Kupalos, J. Kolaso kūrybai būdinga romantinis pakilumas, tautosakos įvaizdžiai. Filosofiškumu, lyrinio jausmo gilumu pasižymi M. Bahdanovičiaus lyrika. Jis praturtino baltarusių poeziją naujais žanrais ir formomis, išvertė antikos ir įvairių tautų poetų kūrinių. Prozoje vyravo realistiniai kaimo buities vaizdai, socialinė problematika (Ciotkos, Š. Jadvihino, 1868–1922, apsakymai). M. Hareckio apsakymuose ryšku psichologiškumas. Filosofinių alegorinių prozos kūrinių parašė M. Bahdanovičius, J. Kolasas, lyrinių miniatiūrų – Z. Biadulia. J. Kupala, F. Aliachnovičius sukūrė liaudiškų realistinių dramų.
Sovietinio laikotarpio literatūra (nuo 20 a. 3 dešimtmečio)
Sovietų Baltarusijoje literatūrinis gyvenimas pagyvėjo. Pirmaisiais sovietų valdžios metais vyravo poezija, kurioje šalia patetiško revoliucijos ir socializmo idėjų aukštinimo ryšku tautinė problematika, estetiniai ieškojimai (C. Hartnas, M. Čarotas, V. Dubouka, J. Pušča, 1902–64). 1923–28 veikė literatūros grupuotė Maladnjak. Literatūra buvo griežtai kontroliuojama valdžios, joje tolydžio ryškėjo politinio ideologizavimo, sociologizavimo tendencijos, įsivyravo socialistinio realizmo metodas. J. Kupalos, J. Kolaso, Z. Biadulios poemose, K. Čorno, M. Lynkovo (1899–1975), M. Zareckio, P. Halavačiaus, E. Samuilionako (1907–39), A. Stachovičiaus (1907–56) romanuose ir apsakymuose vaizduojamas sovietinės santvarkos įsigalėjimas, kova su jos priešais, kaimo kolektyvizacija. Satyrinės poezijos ir dramų sukūrė K. Krapiva.
Vakarų Baltarusijos (1939 prijungta prie Baltarusijos SSR) rašytojų kūryboje gausu patriotinių motyvų, poetizuojama tėvynė, jos gamta (V. Žylka, N. Arsenneva, L. Rodzevičius, 1895–1938, Ch. Iljaševičius, 1910–48). K. Svajako poezijoje, A. Stankevičiaus publicistikoje patriotinės idėjos siejamos su religiniais apmąstymais. Visuomeninių pilietinių eilėraščių parašė M. Tankas, M. Mašara (1902–76), M. Vasiliokas, V. Taulajus.
Trečiojo dešimtmečio pabaigoje Baltarusijos literatūros plėtotę nutraukė stalininės represijos. Daug rašytojų suimta, kalinta, kai kurie buvo sušaudyti, žuvo tremtyje ir lageriuose (M. Hareckis, M. Čarotas, A. Dudaras, 1904–37, M. Zareckis, P. Halavačius, V. Žylka ir kiti).
Pirmaisiais pokario dešimtmečiais baltarusių prozoje vyravo politizuota socializmo laimėjimus aukštinanti poezija, sovietine ideologija bei istoriografija grindžiami socialistinio realizmo metodu parašyti prozos kūriniai. J. Kolaso, M. Lynkovo, I. Meležo, I. Šamiakino, P. Pestrako, A. Kulakouskio, J. Brylio, P. Broukos romanuose vaizduojamas tautos gyvenimas istorijos lūžių laikotarpiu, karo ir okupacijos įvykiai, sovietinių partizanų veikla, sugriauto ūkio atkūrimas. Nuo šeštojo dešimtmečio literatūroje požiūris į istorijos įvykius ir sovietinio gyvenimo kasdienybę tapo objektyvesnis, kritiškesnis, sustiprėjo psichologiškumas, daugiau dėmesio buvo skiriama etinėms problemoms. V. Bykavas karo tematikos romanuose ir apysakose išryškino moralinius žmogaus poelgių aspektus. A. Adamovičius grožiniuose ir dokumentinės prozos kūriniuose tikroviškai vaizdavo tragiškus karo įvykius, pertvarkos laikotarpiu paskelbė aktualios publicistikos. S. Aleksijevič parašė autentiškais liudijimais pagrįstų dokumentinių knygų, kuriose atvirai parodė sovietų sistemos ydingumą, sulaužytus žmonių likimus.
Kiti žymesni prozininkai: V. Adamčykas, I. Čyhrynavas, V. Karatkevičius, A. Kudravecas, V. Arlovas, V. Kazko, V. Koutun. Poezijoje greta visuomeninės tematikos ryšku lyrizmas, filosofiniai apmąstymai (R. Baradulinas, A. Razanavas, N. Hilevičius). Emigracijoje asmeninės ir religinės tematikos eilėraščių parašė N. Arsenneva. Iš dramaturgų žymiausi A. Dudaravas, A. Makajonakas. Literatūros mokslo ir kritikos veikalų parašė I. Navumenka, A. Adamovičius, V. Kavalenka, M. Aročka (1930–2013), N. Hilevičius, A. Loika, V. Konanas (g. 1934), V. Rahoiša (g. 1942).
Vertimai į lietuvių kalbą
Lietuvių kalba išleista baltarusių prozos (1949, 1988) ir poezijos (1952, 1958) antologijų, baltarusių liaudies pasakų rinkinys (1965), J. Brylio, P. Broukos, A. Adamovičiaus, V. Bykavo, I. Meležo, Z. Biadulios, M. Hareckio, J. Mauro, I. Šamiakino, V. Chomčenkos, S. Aleksijevič, I. Čyhrynavo, V. Karatkevičiaus, V. Koutun prozos kūrinių, J. Kupalos, J. Kolaso, R. Baradulino, M. Kalačynskio, A. Kuliašovo, M. Tanko poezijos rinkinių. Baltarusių kalba išleista lietuvių poezijos (1954, 1958, 1977) ir prozos (1957) antologijų, lietuvių liaudies pasakų rinkinys (1961), K. Donelaičio Metai (1961 21983), J. Avyžiaus, J. Baltušio, V. Bubnio, P. Cvirkos, V. Misevičiaus, V. Petkevičiaus, K. Sajos, M. Sluckio, A. Venclovos prozos kūrinių, A. Maldonio, Just. Marcinkevičiaus, E. Matuzevičiaus, E. Mieželaičio, S. Nėries, A. Žukausko poezijos knygų, E. Mieželaičio, M. Martinaičio ir S. Gedos eilėraščių rinkinys (1992). A. Lapinskienė ir E. Maldzis parašė studiją Lietuvių–baltarusių literatūriniai ryšiai (baltarusių kalba 1988, lietuvių kalba 1989).
Baltarusijos kultūra
176
Baltarusijos konstitucinė santvarka
Baltarusijos partijos ir profsąjungos
Baltarusijos socialinė apsauga
Baltarusijos sveikatos apsauga
Baltarusijos ginkluotosios pajėgos