Baltarùsijos–Mozrijos anteklzė, didžiausia Rytų Europos platformos Rusijos plokštės iškila tektoninė struktūra. Apima Baltarusijos šiaurės vakarinę, vidurinę dalį ir Lenkijos šiaurės rytinę dalį. Netaisyklingo trikampio formos, skersmuo iki 500 kilometrų.
Kristalinis pamatas centrinėje dalyje slūgso nuo 50 m gylio iki 80 m virš jūros lygio, pakraščiuose iki 500–700 m gylio. Pamatas susideda iš labai metamorfizuotų ankstyvojo prekambro uolienų, perkirstų granitoidų ir bazitų intruzijomis. Nuosėdinė danga – iš neoproterozojaus, paleozojaus (išskyrus viršutinį ir apatinį devoną bei karboną), mezozojaus ir kainozojaus uolienų. Baltarusijos–Mozurijos anteklizei būdingas ne visas geologinis pjūvis, sluoksnių išsipleišėjimas. Centrinė dalis, kurioje ant kristalinio pamato slūgso tik plioceno-holoceno dariniai, vadinama Centriniu Baltarusijos masyvu.
Rytinė Baltarusijos–Mozurijos anteklizės dalis susiformavo ankstyvajame paleozojuje, vakarinė – vėlyvajame. Intensyviausi tektoniniai judesiai buvo hercininės kalnodaros metu, vakarinėje dalyje vėlyvajame karbone ir ankstyvajame perme juos lydėjo magminių uolienų įsiveržimas.
2962