Baltarùsijos operãcija, SSRS kariuomenės strateginė puolamoji operacija prieš Vokietijos kariuomenę per Antrąjį pasaulinį karą. Vyko 1944 06 23–08 29.
Raudonosios armijos I Pabaltijo, I, II ir III Baltarusijos frontų kariuomenė (1,4 mln. žm., 31 700 pabūklų ir minosvaidžių, 5200 tankų ir savaeigių artilerijos pabūklų, daugiau kaip 6000 lėktuvų; vadai I. Bagramianas, K. Rokossovskis, G. Zacharovas, I. Černiachovskis) puolė Vokietijos kariuomenės armijų grupių Centras, Šiaurė ir grupės Šiaurės Ukraina junginių 400 km ilgio gynybos liniją (800 000 žm., apie 10 000 pabūklų, 900 tankų ir šturmo pabūklų, daugiau kaip 1300 lėktuvų; vadas E. Buschas, nuo 06 28 pabaigos W. Modelis).
Pralaužusi vokiečių gynybą SSRS kariuomenė 07 03 užėmė Minską (į rytus nuo jo apsupo daugiau kaip 100 000 karių) ir netrukus įžengė į Lietuvą. 1944 07 13 ji užėmė Vilnių, 07 27 – Šiaulius, iki 07 15 – Dzūkiją, forsavo Nemuną, 08 01 užėmė Kauną, iki 08 29 – Užnemunę ir priėjo Rytų Prūsiją. 1944 07 17–18 peržengusi Lenkijos sieną Raudonoji armija 07 23 užėmė Liubliną, 07 28 – Brestą, rugpjūčio mėnesį – Varšuvos Pragos priemiestį ir sustojo (neparėmė Varšuvos sukilimo). Liepos pabaigoje netoli Tukumo jos priešakiniai judrieji junginiai pasiekė Rygos įlanką, bet netrukus buvo vokiečių atstumti Šiaulių link.
Per Baltarusijos operaciją SSRS kariuomenė užėmė Baltarusiją, didžiąją dalį Lietuvos (išskyrus Žemaitiją), dalį Latvijos ir Lenkijos (fronto linija pasistūmėjo 600 km į vakarus).
Liepos 3‑oji, Minsko išvadavimo diena, yra Baltarusijos nacionalinė šventė.