Baltarusijos socialistų revoliucionierių partija

Baltarùsijos socialstų revoliucioniẽrių pártija (Belaruskaja partyja sacyjalistav-revaliucyjanerav), politinė partija. Veikė 1918–24.

Susikūrė 1918 05, suskilus Baltarusijos socialistinei hramadai (perėmė jos programą). 1920 turėjo daugiau kaip 20 000 narių. Vadovavo Baltarusijos mokytojų sąjungai, Baltarusijos valstiečių sąjungai (20 000 narių), Jaunimo hramadai (10 000 narių). Leido laikraščius Belaruskaja dumka, Gramadzjanin (abu Vilniuje) ir kitus.

Be socialinių ekonominių reikalavimų (žemės išdalijimas valstiečiams, privačių įmonių nusavinimas ir pan.) siekė įkurti nepriklausomą Baltarusijos valstybę. Partijos atstovai įėjo į Baltarusijos radą, priešinosi jos bendradarbiavimui su Vokietijos, vėliau – su Lenkijos okupacine valdžia, 1921 Rygos taikos pasirašymui, nepripažino Baltarusijos Sovietų Socialistinės Respublikos.

Bolševikams spaudžiant Baltarusijos socialistų revoliucionierių partijos narių 1924 Minske sušauktas suvažiavimas nutraukė partijos veiklą; iki 1927 iširo jos užsienio grupė (partijos Centro komitetas ir Centro komiteto biuras nuo 1921 02 veikė Kaune).

Svarbiausi veikėjai: P. Badunova, T. Grybas, A. Cvikevičius, V. Lastouskis.