Baltarùsijos kis
Bendroji ūkio apžvalga
Baltarusijos ekonomikoje vyrauja valstybinis sektorius, sukuriantis iki 75 % BVP. Išplėtota maisto, naftos perdirbimo, mašinų, trąšų gamybos, metalo apdirbimo pramonė, žemės ūkis, bet Baltarusijos ūkio plėtrai trukdo nuolatinė priklausomybė nuo žaliavų ir kuro importo iš Rusijos, gana didelė infliacija.
2017 Baltarusijos BVP sudarė 54,4 mlrd. Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) dolerių (pagal perkamosios galios paritetą – 179,4 mlrd. JAV dolerių), jo dalis vienam gyventojui – 5723 JAV dolerius (pagal perkamosios galios paritetą – 18 900 JAV dolerių). Infliacija 5,6 % (2018). Užsienio skola 39,9 mlrd. Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių (2017).
https://s.vle.lt/diagramos/200.html
2021, Pasaulio banko duomenimis, Baltarusijos BVP sudarė 68,219 mlrd. JAV dolerių (pagal perkamosios galios paritetą – 202,672 mlr. JAV dolerių), BVP dalis vienam gyventojui – 7304 JAV dolerius (pagal perkamosios galios paritetą – 21 699 JAV dolerius).
Pramonė
Naudingųjų iškasenų daugiausia Polesėje; gaunama kalio druska (atsargos 7,5 mlrd. tonų, apie 9 % pasaulio išteklių, trečioji vieta pasaulyje po Kanados ir Rusijos; 2017 gauta daugiau kaip 46 mln. tonų, trečioji vieta po Kanados ir Rusijos pagal gavybą; didžiausi Starobino, Petrykavo telkiniai), akmens druska (Starobino, Davydaukos, Mozyriaus telkiniai), rusvosios anglys (Žytkavičių telkinys), degieji skalūnai (telkiniai Gomelio, Bresto srityse), nafta ir gamtinės dujos (Rečycos, Astaškavičių, Višos, Tyškovo, Davydaukos telkiniai; 2017 gauta 1,65 mln. tonų naftos, 205 mln. kubinių metrų gamtinių dujų). Apie 9000 durpynų, 2017 gauta 2,177 mln. tonų durpių (antroji vieta Europoje po Suomijos). Yra smėlio, molio, kreidos, gipso, dolomito, fosforitų, magnetito telkinių, mineralinių versmių.
bendrovės Belorusneft gamtinių dujų perdirbimo gamykla Rečycoje
statoma Astravo atominė elektrinė
98,3 % elektros energijos pagamina šiluminės elektrinės, 1,2 % – hidroelektrinės. 2017 pagaminta 34,5 mlrd. kilovatvalandžių elektros energijos, suvartota – 37,1 mlrd. kilovatvalandžių. Energetikai naudojamas importuojamas iš Rusijos skystas kuras ir gamtinės dujos. Bendroji elektrinių galia 9100 megavatų. Veikia dvi valstybinės rajoninės elektrinės (Lukomlio, Beriozovo), 27 kitos šiluminės elektrinės (Minske, Gomelyje, Mogiliave, Gardine, Navapolacke ir kitur), 25 rajoninės katilinės. Didžiausia hidroelektrinė – Vitebsko. 2011 pradėta statyti Astravo atominė elektrinė.
Mašinų gamybos ir metalo apdirbimo didžiausi centrai – Minskas, Žodzina, Mogiliavas, Gomelis, Lyda, Vitebskas, Gardinas, Orša, Maladečina.
Gaminama sunkvežimiai, autobusai (Minsko automobilių gamykla), traktoriai (Minsko tratorių gamykla), motociklai, dviračiai, žemės ūkio, melioracijos, kelių tiesimo mašinos, naftos gavybos, lengvosios, maisto pramonės, geologinės žvalgybos įranga, varikliai, automatinės linijos, robotai, televizoriai, radijo imtuvai, šaldytuvai ir šaldikliai, fotografijos ir kino aparatūra, laikrodžiai, dozimetrai, kalvystės ir presavimo, litavimo, metalo ir medienos apdirbimo įranga. Juodoji metalurgija gamina juoduosius, antrinius spalvotuosius metalus, vamzdžius, metalų miltelius (Žlobine, Mogiliave, Maladečinoje). Chemijos pramonė gamina azoto trąšas (Gardine), fosforo trąšas (Gomelyje), kalio trąšos (Saligorske; trečioji vieta pasaulyje pagal gamybą ir eksportą po Kanados ir Rusijos), cheminį pluoštą ir verpalus (Mogiliave ir Svetlagorske), polietileną, polimerines plėves ir dervas, stiklo pluoštą (Polocke), lakus ir dažus (Lydoje), plastikus (Barysave).
Minsko pavarų gamyklos pastatas
Naftos chemijos pramonė gamina padangas (Babruiske), techninius gumos dirbinius (Kryčave). Nafta perdirbama Mozyriuje ir Navapolacke.
į Borysavo medienos apdirbimo fabriką atvežti rąstai
Tekstilės (lino, vilnos, šilko, medvilnės), trikotažo, siuvimo (Minske), avalynės, odos, kailių (Žlobine), kilimų (Breste, Vitebske), medienos apdirbimo (pjautinės medienos, baldų, plaušų ir drožlių plokščių, faneros, parketo, degtukų), celiuliozės ir popieriaus pramonė, statybinių medžiagų gamyba. Maisto pramonė gamina mėsos, pieno, žuvų produktus, cukrų, aliejų, miltus, kruopas, duoną, makaronus, konditerinius gaminius, alų. Plėtojama stiklo, porceliano ir fajanso pramonė, medicinos (vaistų, medicininių instrumentų), mikrobiologijos, poligrafijos pramonė. Baltarusijos pramonės produkcijos rodikliai parodyti 1 lentelėje.
2
Bioprodukcinis ūkis
Žemės ūkio naudmenos užima daugiau kaip 8,5 mln. hektarų (42 % Baltarusijos teritorijos), iš jų 5,6 mln. hektarų – dirbamoji žemė. 2018 pradžioje veikė 1357 žemės ūkio organizacijos, 2652 fermerių ūkiai. 75 % visų javų pasėlių – rugiai ir miežiai; be to, auginama avižos, kviečiai, grikiai, kukurūzai, soros, ilgapluoščiai linai, cukriniai runkeliai, rapsai, bulvės, tabakas, kanapės. Pagal linų pluošto produkciją Baltarusija užima antrąją vietą pasaulyje (po Prancūzijos). Baltarusijos augalininkystės produkcijos rodikliai – 2 lentelėje. Gyvulininkystės svarbiausios šakos – galvijininkystė ir kiaulininkystė. Gyvulių ir naminių paukščių skaičius – 3 lentelėje, gyvulininkystės produkcija – 4 lentelėje.
kviečių laukas
3
4
5
Veisiama kailiniai žvėreliai (daugiausia audinės, jų 2018 žvėrininkystės ūkiuose buvo 197 557). Bitininkystė (kasmet pagaminama apie 3000 tonų medaus). Medžioklė; 247 medžioklės ūkiai (2017). Tvenkiniuose (bendras plotas 21 860 hektarų) veisiama karpiai, lydekos, karosai, sterkai, karšiai. 2018 sugauta 11 717 tonų žuvų, daugiausia karpių.
Turizmas
Minsko senamiestis Svisločės kairiajame krante
Myriaus pilis
2017 Baltarusiją aplankė 282 694 užsienio turistai, 67,7 % jų atvyko iš Rusijos, 9,3 % – iš Lietuvos, 8 % – iš Lenkijos. Daugiausia lankoma sostinė Minskas, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės laikų pilys, sanatorijos.
Gardinas
Nesvyžiaus pilis
Transportas ir ryšiai
Automobilių kelių yra 87 031 kilometras, iš jų su kieta danga 75 314 kilometrų (2017). Geležinkelių 5480 kilometrų, iš jų elektrifikuotų 1215 kilometrų (2017). Per Baltarusiją eina Maskvos–Minsko–Bresto, Sankt Peterburgo–Vitebsko–Mogiliavo–Kijevo, Vilniaus–Minsko–Gomelio–Bachmačo, Vilniaus–Baranovičių–Rovno geležinkelių magistralės ir Berlyno–Varšuvos–Minsko–Maskvos, Sankt Peterburgo–Pskovo–Vitebsko–Gomelio–Kijevo su atšaka Minskas–Vilnius–Klaipėda automagistralės. Vidaus vandens kelių apie 3500 kilometrų, iš jų eksploatuojama apie 1600 kilometrų (2017). Laivuojama Pripetė, Dniepras, Sožas, Biarezina, Nemunas, Dauguva, Dniepro–Bugo kanalas.
Geležinkelio stoties aikštės pastatai, vadinamieji Miesto vartai, Minske (1953, architektas B. Rubanenka)
2013 buvo 1589 kilometrai naftotiekių, 5386 kilometrai dujotiekių, 1730 kilometrų naftos produktotiekių. Per Baltarusiją eina naftotiekis Draugystė, dujotiekis Sijanije Severa. 65 oro uostai, iš jų 33 su kieta danga (2013). Tarptautiniai oro uostai yra Minske, Vitebske, Breste, Gomelyje, Gardine, Mogiliave. Didžiausios oro transporto bendrovės – Belavia, Transaviaeksport. Svarbiausia ryšių paslaugų bendrovė – Beltelekom, naujienų agentūra – BelTA.
Bankai
20 a. 10 dešimtmetyje sovietinio tipo bankų sistema buvo pertvarkyta ir sukurta dviejų lygių sistema: centrinis valstybinis bankas – Baltarusijos Respublikos nacionalinis bankas (įkurtas 1990 vietoj SSRS Valstybinio banko Baltarusijos respublikinio banko, būstinė Minske) ir universalūs komerciniai bankai.
Baltarusijos Respublikos nacionalinio banko pastatas Minske
2018 veikė 24 komerciniai bankai (iš jų 5 valstybiniai) ir 5 užsienio bankų atstovybės. Bankų sistemos aktyvai sudarė 63,9 mlrd. Baltarusijos rublių, 65,3 % jų priklausė valstybiniams bankams. Didžiausi komerciniai bankai (visi Minske): taupomasis bankas Belarusbank (įkurtas 1995, daugiau kaip 20 600 darbuotojų), Belagroprombank (įkurtas 1991), BPS-Sberbank (įkurtas 1991). Baltarusijos piniginis vienetas – Baltarusijos rublis, lygus 100 kapeikų, įvestas 1992 vietoj SSRS rublio. Nacionalinė vertybinių popierių birža – Baltarusijos valiutų ir vertybinių popierių birža (įkurta 1998, būstinė Minske).
Užsienio prekyba
Baltarusijos užsienio prekybos partneriai (eksporto a ir importo b apyvarta %, 2017)
Baltarusijos užsienio prekybos balansas neigiamas. 2017 eksportuota prekių už 28,7 mlrd. Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių, importuota už 31,6 mlrd. Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių. Eksportuojama daugiausia naftos produktai, mineralinės trąšos, transporto priemonės, maisto produktai, mašinos ir įranga, importuojama daugiausia žalia nafta ir naftos produktai, gamtinės dujos, automobiliai, maisto, chemijos pramonės produkcija, metalai. Žaliavos ir kuras Baltarusijos pramonei daugiausia įvežami iš Rusijos, kuri yra ir svarbiausia eksporto rinka. Baltarusijos užsienio prekybos partneriai – diagramose.
Ekonominiai ryšiai su Lietuva
Lietuva 2017 į Baltarusiją eksportavo prekių už 1007,2 mln. Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių (daugiausia reeksportuotų iš trečiųjų šalių mechaninių ir elektros mašinų ir įrangos, vaisių ir riešutų, transporto priemonių, farmacijos prekių), iš Baltarusijos importavo už 657,3 mln. Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių (daugiausia naftos produktų, medienos ir jos dirbinių, trąšų, juodųjų metalų). Lietuvos tiesioginės investicijos Baltarusijoje 2018 sudarė 110 mln. eurų (3 % visų Lietuvos tiesioginių investicijų užsienyje), Baltarusijos tiesioginės investicijos Lietuvoje – 137,7 mln. eurų (0,9 % visų tiesioginių užsienio investicijų Lietuvoje).
2021 Baltarusija į Lietuvą daugiausia eksportavo mineralinio kuro (26,7 % viso Lietuvos importo), medienos ir medienos dirbinių (20,3 %), juodųjų metalų (10,1 %), trąšų (7,7 %).
Baltarusijos BVP struktūra (2017)
2097
2271
-Baltarusijos pramonė; -Baltarusijos žemės ūkis; -turizmas Baltarusijoje; -Baltarusijos transportas; -Baltarusijos bankai; -Baltarusijos užsienio prekyba; -Baltarusijos ekonominiai ryšiai su Lietuva
Baltarusijos konstitucinė santvarka
Baltarusijos partijos ir profsąjungos
Baltarusijos socialinė apsauga
Baltarusijos sveikatos apsauga
Baltarusijos ginkluotosios pajėgos