baltẽklė (Calocybe), papėdgrybūnų (Basidiomycota) skyriaus, pievagrybiečių (Agaricales) eilės, kupstabudinių (Lyophyllaceae) šeimos grybų gentis. Žinomos 48 rūšys. Paplitę visame pasaulyje. Vaisiakūniai diferencijuoti į kepurėlę ir kotą, nuo smulkaus iki didelio dydžio, kai kurie mėsingi, ryškių spalvų, vienmečiai. Kepurėlė išgaubta, vėliau paplokščia, su gūbreliu arba be jo, lygi, kartais pašepusi, balta, gelsva, violetinė, melsva, rausva, ruda ar kitų spalvų. Himenoforas lakštelinis, lakšteliai balti, gelsvi ar kitų atspalvių, tankūs, galu visiškai arba iš dalies priaugę prie koto, formuojantys bespalves elipsoidines ar rutuliškas papėdspores. Kotas centrinis, cilindrinis, gali būti plaušuotas. Trama paprastai būna balta arba gelsva, kvapinga arba be ypatingo kvapo. Saprotrofiniai grybai. Auga ant dirvožemio, trūnijančios medienos, pievose ir miškuose. Valgomieji ir nevalgomieji grybai, kai kurie kultivuojami (Calocybe indica, auginamas Indijoje, Vietname). Lietuvoje žinomos 7 rūšys. Dažna yra pavasarinė balteklė (Calocybe gambosa). Vaisiakūnis baltas arba pilkšvai balsvas, mėsingas, stipraus miltų kvapo, auga pavasarį atvirose vietose (pamiškėse, palaukėse) ir miškuose, krūmynuose. Valgomasis grybas.
pavasarinė balteklė
1989