Báltijos antántė, Báltijos sántarvė, Lietuvos, Latvijos ir Estijos politinė bei diplomatinė sąjunga, sudaryta 1934 09 12 Ženevoje. Santarvės ir bendradarbiavimo sutartis pasirašyta dešimčiai metų. Siekta stiprinti šių valstybių tarptautinę padėtį, plėsti ekonominį, socialinį, teisinį ir administracinį bendradarbiavimą, spręsti visoms trims valstybėms bendrus klausimus. Sąjunga negarantavo Estijos ir Latvijos pagalbos Lietuvai konflikto su Vokietija dėl Klaipėdos krašto ar su Lenkija Vilniaus krašto atveju. Baltijos antantės valstybėms sutikus, į ją galėjo įstoti ir daugiau šalių.
Baltijos antantės sutarties ratifikavimo aktas (1934 10 25) ir teksto pirmas puslapis
antras ir trečias teksto puslapiai (Lietuvos centrinis valstybės archyvas)
Sąjungai vadovavo užsienio reikalų ministrų konferencijos, šaukiamos du kartus per metus (sušaukta 11). Baltijos antantė sustiprino Rytų Europos šalių bendradarbiavimą, jai priklausančių valstybių tarptautinį autoritetą (1936 Latvija buvo išrinkta į Tautų Sąjungos tarybą). SSRS okupuotų Lietuvos, Latvijos, Estijos vadinamosios liaudies vyriausybės (neturėdamos tam teisės) 1940 07 03 Baltijos antantės sutartį anuliavo.
Remdamosi sutarties tęstinumu 1990 05 12 Lietuva, Latvija ir Estija įsteigė Baltijos Valstybių Tarybą.
Latvijos užsienio reikalų ministerijos generalinio sekretoriaus Vilhelmo Munterio (pirmoje eilėje antras iš kairės) sutikimas Kaune (1937)
2626
-Pabaltijo antantė