Baltijos artezinis baseinas

Báltijos artèzinis basenas, hidrogeologinė sistema apimanti Estiją, Latviją, Lietuvą, Baltarusijos šiaurės vakarus, Rusijos Fedaracijos Kaliningrado ir Pskovo sritis, dalį Lenkijos teritorijos ir Baltijos jūros. Ši sistema susidariusi iš poringų ir plyšiuotų vandeningų uolienų sluoksnių bei juos skiriančių vandensparų, slūgsančių ant kristalinio pamato. Plotas 462 000 km², iš jų 203 000 km² po Baltija, 174 000 km² Baltijos šalių teritorijoje, 52 000 km² Lenkijoje, 33 000 km² Rusijoje ir Baltarusijoje. Šiaurėje ir vakaruose Baltijos artezinis baseinas ribojasi su Fenoskandijos hidrogeologiniu masyvu, pietvakariuose riba sutampa su Teisseyro–Tornquisto linija (prekambro ir paleozojinės platformų sandūra), rytinė riba (sutartinė) eina per Baltarusijos–Mozūrijos anteklizę ir Valmieros–Lokno iškilimą. Skiriami 3 struktūriniai elementai: baseino vidurinė dalis, arba Baltijos sineklizė (nuosėdinės dangos storis 0,5–3,0 km, kai kur 5–6 km), ir šiaurinis bei pietrytinis baseino šlaitai (nuosėdinės dangos storis iki 0,5 kilometro). Baseinui būdingas hidrodinaminis, hidrogeocheminis ir hidrogeoterminis zoniškumas. Viršutinėje – aktyvios apytakos – zonoje slūgso gėlas (mineralizacija iki 1 g/l), daugiausia kalcio hidrokarbonatinis, požeminis vanduo; zonos storis iki 350–450 metrų. Vidurinėje – lėtesnės apytakos – zonoje slūgso mineralizuotas (5–50 g/l), daugiausia natrio chloridinis vanduo; storis 500–1000 metrų. Apatinėje – lėtos apytakos – zonoje slūgso sūrymai (mineralizacija daugiau kaip 50 g/l). Baltijos šalių teritorijoje vandens didžiausia mineralizacija 200 g/l (1,5–2,0 km gylyje). Vandens temperatūra 400–500 m gylyje dažniausiai iki 20 °C, gilėjant ji didėja ir 2 km gylyje siekia 70–90 °C.

Baltijos artezinio baseino schema: 1 – Baltijos artezinio baseino riba; 2 – riba tarp prekambrinio ir paleozojinio (kaledoninio) kristalinio pamato uolienų; 3 – Fenoskandijos hidrogeologinio masyvo kristalinės ir metamorfizuotos uolienos; 4 – baseino kristalinio pamato slūgsojimo gylio izolinijos (m); 5 – svarbiausios tektoninių lūžių linijos; 6 – Baltijos artezinio baseino centrinė dalis; 7 – Baltijos artezinio baseino šiaurinis ir šiaurės vakarinis šlaitas; 8 – Baltarusijos–Mozūrijos artezinis skliautas

Gėlas požeminis vanduo tiekiamas į vandentiekio tinklą vartotojams. Jo ištekliai (požeminis nuotėkis) apie 38 mln. m³ per parą.

Baseine yra trejopas mineralinis vanduo: be specifinių komponentų – mažos mineralizacijos (2–5 g/l, vartojamas gėrimui), vidutinės (5–15 g/l) bei didelės mineralizacijos (15–50 g/l, naudojamas balneologinėms procedūroms), sulfidinis ir brominis (bromo daugiau kaip 25 mg/l). Pirmojo tipo mineralinio vandens yra Druskininkų, Birštono, Likėnų ir Palangos kurortuose, Latvijoje – Jūrmalos kurortinėje zonoje ir Liepojoje, Estijoje – Pärnu.

Baltijos artezinio baseino terminio vandens ištekliai Lietuvoje išžvalgyti Vidmantuose (2 km gylyje, temperatūra 74–78 °C) ir Klaipėdoje (1,2 km, 40 °C).

1622