Baltijos jūros valstybių taryba

Báltijos jros valstýbių tarýba (Council of the Baltic Sea States), Baltijos jūros regiono valstybių politinio ir ekonominio bendradarbiavimo organizacija. Įkurta 1992 03 06 Kopenhagoje.

Baltijos jūros valstybių tarybos 18-osios ministrų sesijos atidarymas (Rusijos Federacijos Kaliningrado sritis, Naujieji Kuršiai, 2013 06 06)

Narės

Narės: Danija, Estija, Islandija (nuo 1995), Latvija, Lenkija, Lietuva, Norvegija, Rusija (narystė sustabdyta 2022 03 reaguojant į Rusijos karinę invaziją į Ukrainą), Suomija, Švedija, Vokietija ir Europos Komisija. Stebėtojos statusą turi: Baltarusija (sustabdyta 2022 03 reaguojant į Baltarusijos dalyvavimą agresijoje prieš Ukrainą), Prancūzija, Italija, Nyderlandai, Rumunija, Slovakija, Ispanija, Jungtinės Amerikos Valstijos, Didžioji Britanija, Ukraina ir Vengrija.

Siekiai, veiklos kryptys

Baltijos jūros valstybių taryba siekia skatinti integracinius procesus ekonominiu ir socialiniu požiūriu įvairiapusiškame regione. Šios organizacijos veiklos pagrindinės kryptys: valstybių narių demokratinių institucijų plėtros skatinimas, ekonominė ir technologinė parama, bendradarbiavimas sveikatos apsaugos, aplinkos apsaugos, energetikos, kultūros, švietimo, turizmo, transporto, komunikacijos ir kitose srityse.

Pagrindinės institucijos

Baltijos jūros valstybių tarybos pagrindinės institucijos: Užsienio reikalų ministrų taryba (sudaro valstybių narių užsienio reikalų ministrai ir Europos Komisijos atstovas; užsienio reikalų ministrų susitikimai rengiami kas 2 metai) ir Vyresniųjų pareigūnų komitetas (sudaro valstybių narių užsienio reikalų ministerijų deleguoti pareigūnai ir Europos Komisijos atstovas; pirmininką deleguoja Baltijos jūros valstybių tarybai pirmininkaujanti valstybė).

Pirmininkavimas

Baltijos jūros valstybių tarybai rotacijos principu po 1 metus (nuo liepos 1 d. iki birželio 30 d.) pirmininkauja viena iš valstybių (2019–20 pirmininkauja Danija; Lietuva pirmininkavo 1998–99 ir 2009–10, paskutinio pirmininkavimo metu priimta Vilniaus deklaracija Baltijos jūros regiono vizija iki 2020 m., kurioje buvo numatytos regiono vystymo kryptys). Pirmininkaujančios valstybės užsienio reikalų ministras atsako už Baltijos jūros valstybių tarybos veiklos koordinavimą. Jam padeda Vyresniųjų pareigūnų komitetas (tarp užsienio reikalų ministrų posėdžių Vyresniųjų pareigūnų komitetas dirba kaip pagrindinis diskusijų ir sprendimų priėmimo forumas). Pirmininką deleguoja Baltijos jūros valstybių tarybai pirmininkaujanti valstybė.

Kasmet vienoje iš valstybių narių vyksta Užsienio reikalų ministrų tarybos sesija (1999 vyko Palangoje, 2010 – Vilniuje, jos metu priimta deklaracija Baltijos jūros regiono vizija iki 2020 m.). Sprendimai priimami bendru sutarimu, yra rekomendacinio pobūdžio.

Kitos institucijos

Nuo 1994 Užsienio reikalų ministrų taryba 3 metams skiria Baltijos jūros valstybių tarybos demokratinių institutų ir žmogaus teisių komisarą. Nuo 1996 kas 2 metai rengiami valstybių narių vyriausybių vadovų susitikimai (pirmasis įvyko Švedijoje). Nuo 1998 Stokholme veikia nuolatinis Baltijos jūros valstybių tarybos sekretoriatas, padedantis pirmininkaujančiai valstybei, Baltijos jūros valstybių tarybos darbo grupėms ir struktūroms organizaciniais bei techniniais klausimais, užtikrinantis Baltijos jūros valstybių tarybos veiklos tęstinumą keičiantis pirmininkaujančiai valstybei.

Ilgalaikio bendradarbiavimo prioritetai

2014 pirmininkaujant Suomijai Baltijos jūros valstybių taryba nustatė 3 ilgalaikio bendradarbiavimo prioritetus: regioninės tapatybės puoselėjimas, tvaraus ir pasiturinčio regiono kūrimas, piliečių saugumo užtikrinimas. Kiekviena nauja pirmininkaujanti šalis šių prioritetų pagrindu pasirenka labiausiai remiamas sritis, pvz., 2018–19 pirmininkavusi Latvija didžiausią dėmesį skyrė integralumui ir visuomeniniam saugumui (bendradarbiavimo užtikrinant viešąjį saugumą įvairaus pobūdžio kataklizmų regione atveju stiprinimas, kovos su prekyba žmonėmis ir su organizuotu nusikalstamumu tęsimas, sienų kontrolės priežiūros stiprinimas), dialogui (kultūrinio paveldo regione išsaugojimas panaudojant gerąją patirtį ir šiuolaikines technologijas), atsakingumui (regiono tvaraus vystymosi tikslų įgyvendinimas).

Dėl politinės padėties pokyčių regione ir Europoje Baltijos jūros valstybių tarybos ministrai 2017 nutarė organizaciją reformuoti taip, kad ji atitiktų šiandienos poreikius.

2019 06 03 Latvijoje aptartos Baltijos jūros regioninio bendradarbiavimo perspektyvos, priimta Jūrmalos deklaracija, kuri patvirtina Baltijos jūros valstybių tarybos išskirtinį vaidmenį užtikrinant tarpvyriausybinį politinį dialogą ir praktinį bendradarbiavimą regione.

Bendradarbiavimas

Baltijos jūros valstybių tarybos valstybių narių ministerijos bendradarbiauja įvairiose ekspertų ir darbo grupėse: Branduolinės bei radiacinės saugos, Tvarios jūrų ekonomikos, Bendradarbiavimo dėl pagalbos vaikams pavojuje, Tvaraus vystymosi ekspertų grupėse, Baltijos jūros bendradarbiavimo paveldo priežiūrai grupėje, Ars Baltica organizaciniame komitete (skirtas kultūriniam bendradarbiavimui), Grupėje kovai su organizuotu nusikalstamumu (jai vadovauja valstybių vyriausybių vadovai), Grupėje vizijos ir strategijos aplink Baltijos jūrą erdviniam planavimui, Darbo grupėje kovai su prekyba žmonėmis.

Baltijos jūros valstybių taryba glaudžiai bendradarbiauja su kitomis regioninėmis organizacijomis, vadinamosiomis strateginėmis partnerėmis: Baltijos jūros parlamentų konferencija, Baltijos salų tinklu, Baltijos miestų sąjunga, Baltijos jūros nevyriausybinių organizacijų forumu, Baltijos jūros profesinių sąjungų tinklu, Helsinkio Komisija, Baltijos regiono valstybių universitetų tinklu ir kitomis.

Baltijos jūros valstybių tarybos vykdomų projektų partnerėmis tapo daug svarbių tarptautinių organizacijų. Švedų institutas yra ilgametis projektų partneris vadovavimo programose ekologijos, įdarbinimo, viešojo saugumo užtikrinimo srityse. Šiaurės šalių Ministrų Taryba yra gimininga organizacija, su kuria daugiausiai bendradarbiaujama kovos su prekyba žmonėmis ir vaikų teisių gynimo srityse. Viduržemio jūros sąjunga yra regioninė organizacija, su kuria bendradarbiaujama klimato adaptacijos srityje. Vidurio Europos iniciatyva yra daugiametė partnerė dalinantis regioninių organizacijų gerąja praktika.

BJVT

579