Báltijos sjunga, 1919–25 bandyta įkurti Šiaurės rytų Europos valstybių sąjunga. Turėjo įgyvendinti vadinamojo SSRS ir Vokietiją skiriančio pylimo doktriną ir taip sumažinti jų susidūrimo grėsmę, stabilizuoti padėtį regione, garantuoti po Versalio taikos susikūrusių valstybių nepriklausomybę.
Buvo keli sąjungos variantai: Mažoji (Lietuva, Latvija, Estija), Didžioji (be minėtųjų, dar Lenkija ir Suomija) ir Didžioji be Lietuvos. Baltijos sąjungą sudaryti rūpintasi nuo 1919 rudens. Nuo 1920 pabaigos Lietuva, remiama Didžiosios Britanijos, stengėsi sudaryti Mažąją Baltijos sąjungą, o Lenkija, palaikoma Prancūzijos, – Didžiąją. Mažoji Baltijos sąjunga turėjo sustiprinti Baltijos valstybių tarptautinę padėtį ir jų suverenitetą. Lenkija, kurdama Didžiąją Baltijos sąjungą, siekė savo didžiavalstybinių tikslų.
1920 10 Lenkijai užėmus Vilniaus kraštą, labai pablogėjo Lietuvos ir Lenkijos santykiai, dėl to komplikavosi ir Mažosios Baltijos sąjungos kūrimas. Latvija ir Estija, nors ir nepritardamos agresyviai Lenkijos užsienio politikai, nesiryžo remti Lietuvos kovos dėl Vilniaus. Helsinkio konferencijoje (dalyvavo Lenkijos, Latvijos, Estijos ir Suomijos atstovai) Lenkija, norėdama izoliuoti Lietuvą, nesėkmingai bandė sudaryti Baltijos sąjungą be Lietuvos. Didžiosios sąjungos sudarymas buvo svarstomas 1922 Varšuvos konferencijoje, pasirašyta Lenkijos, Latvijos, Estijos ir Suomijos politinė sutartis, tačiau Suomijos parlamentas jos neratifikavo. 1923 sudaryti Mažąją Baltijos sąjungą bandė Estija, tam ryžtingai pasipriešino Lenkija.
Nuo 1925 Suomija ėmė labiau orientuotis į Skandinavijos šalis. Paskutinį kartą Didžiąją Baltijos sąjungą be Lietuvos bandyta sudaryti 1925 09 – Lenkija ultimatyviai reikalavo sudaryti politinę sutartį, Estija sutiko, Latvija laviravo, o Suomija reikalavimą atmetė.
2626
-Mažoji Baltijos sąjunga; -Didžioji Baltijos sąjunga