Báltijos šãlys, Báltijos valstýbės, Ryt Báltijos šãlys, Pãbaltijo valstýbės, Europos regionas Baltijos rytiniame krante, apimantis Estijos, Latvijos, Lietuvos teritoriją (plotas 174 000 km2, 6,05 mln. gyventojų, 2018).
Baltijos šalys
Istorija
Į dabartinę Baltijos šalių teritoriją trečiame tūkstantmetyje prieš Kristų iš pietų ir pietvakarių atsikėlę virvelinės keramikos kultūros gyventojai, sumišę su iš seno čia gyvenančiais vietiniais europidais, ilgainiui virto baltais; regiono šiaurinėje dalyje atsikėlėlius asimiliavo finougrai (estai). 8–9 a. į Baltijos pajūrį veržėsi vikingai (normanų antpuoliai į baltų kraštus).
9–10 a. susikūrus gretimoms krikščioniškoms Lenkijos (Lenkijos istorija), Kijevo Rusios valstybėms Baltijos šalių žemėse iki 13 a. išliko pagonybė. Kijevo Rusia siekė jas užvaldyti, o 11 a. dalį jų ir valdė; ėmė plisti stačiatikybė. 13 a. pradžioje lyvių ir prūsų žemėse įsikūrę kariniai vienuolių ordinai (Kalavijuočių ordinas, Vokiečių ordinas, Livonijos ordinas) užkariavo didumą Baltijos šalių teritorijos ir sutrukdė estams, kuršiams, latviams (latgaliams), lyviams, prūsams, nadruviams, sėliams, skalviams, žiemgaliams sukurti savo valstybes; tai pavyko tik toliausiai nuo vokiečių kolonizacijos centrų gyvenantiems lietuviams. Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (13 a.–1795) 1385 sudarė Krėvos sutartį su Lenkija ir kartu atrėmė ordinų veržimąsi į rytus (Žalgirio mūšis); per Vokiečių ordino sekuliarizaciją (1525) susikūrė Prūsijos kunigaikštystė (jos šiaurinėje dalyje – lietuvininkų žemėse – susidarė lietuvių istorinė sritis Mažoji Lietuva).
13 a. lietuvių žemėse ėmė plisti katalikybė (Lietuvos krikštas, 1387); estai ir dauguma latvių 16 a. iš katalikybės perėjo į liuteronybę. Dėl Rusijos pavojaus Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė ir Lenkija 1569 Liublino unija sudarė federacinę Abiejų Tautų Respubliką. 16–18 a. ji su Danija, Rusija ir Švedija kovojo dėl estų ir latvių žemių (Livonijos karas, 1558–83, ir kiti karai). Švedija 17 a. viduryje jas (išskyrus Kuršą, Latgalą) užkariavo ir įkūrė Estlandijos bei Lifliandijos gubernijas. Po Šiaurės karo (1700–21) abi gubernijos atiteko Rusijos imperijai, per Abiejų Tautų Respublikos padalijimus (18 a. pabaiga) ji prisijungė ir Kuršą, Latgalą, Lietuvą.
Vokiečių ordinų, kurį laiką Abiejų Tautų Respublikos, Švedijos, Rusijos valdomi estai ir latviai išlaikė savo kalbą ir kultūrą. Lietuvių tautos formavimąsi sunkino Rusijos imperijos valdžios represijos po numalšintų 1830–31 sukilimo ir 1863–64 sukilimo. 19 a. prasidėjo estų, latvių ir lietuvių tautinis judėjimas. Nors Baltijos šalių tautų istorinė, ekonominė ir kultūrinė raida buvo skirtinga, 19 a. pabaigoje–20 a. pradžioje susiformavo estų, latvių ir lietuvių nacijos. Latvių ir lietuvių vienybės idėjos plito nuo 19 a. pabaigos.
Per I pasaulinį karą teritorija į pietus nuo Dauguvos buvo okupuota Vokietijos kariuomenės (Oberostas). 1918 susikūrė nepriklausomos Estijos, Latvijos ir Lietuvos valstybės. Jos buvo pripažintos tarptautinės bendrijos, tapo Tautų Sąjungos narėmis. 1934 sudaryta Baltijos antantė (veikė iki 1940). Per du dešimtmečius (iki 1940) Baltijos šalys sukūrė Vidurio ir Šiaurės Europos šalių lygio ūkį ir kultūrą.
1940 06 SSRS (pagal 1939 08 23 Vokietijos ir SSRS pasirašytą Molotovo–Ribbentropo paktą bei kitas sutartis) okupavo Baltijos šalis. Valstybinės institucijos, ūkis ir kultūra buvo pertvarkyta pagal sovietinį modelį. Kilusį pasipriešinimą okupaciniam režimui sustiprino 1941 06 įvykdyta genocido akcija: dalies gyventojų įkalinimas ir ištrėmimas. Sovietinimą ir represijas nutraukė SSRS–Vokietijos karas. Vokietijai okupavus Baltijos šalis, jų teritorijoje įkurtas okupacinis administracinis teritorinis vienetas Ostlandas. Buvo išžudyta beveik visi žydai (Holokaustas), nemaža kitų tautybių gyventojų. 1944 viduryje–1945 pradžioje Raudonajai armijai užėmus Baltijos šalis, vėl buvo atkurta sovietų valdžia. 1944–47 kiekvienoje okupuotoje Baltijos šalyje veikė faktiškoji aukščiausioji valdžios institucija – Visasąjunginės komunistų partijos (bolševikų) Centro komiteto biuras (Lietuvoje – VKP(b) Centro komiteto Lietuvos biuras). Visose Baltijos šalyse pasipriešinimas okupantams virto partizaniniu karu, ypač atkaklus jis buvo Lietuvoje (Lietuvos pasipriešinimas sovietiniam okupaciniam režimui).
Sovietų valdžia 1944–53 ir toliau represavo Baltijos šalių žmones – vien tik 1949 03 26 į SSRS buvo ištremta 97 452 Baltijos šalių gyventojai. Įvykdyta prievartinė kolektyvizacija. Industrializacija bei urbanizacija buvo skirta ir Baltijos šalių tautinei sudėčiai planingai keisti – visaip skatinama migracija į okupuotas šalis iš SSRS. Sovietų valdžia bruko rusų kalbos vartojimą, vykdė Baltijos šalių tautų sovietizacijos ir rusinimo politiką.
20 a. 6 dešimtmečio pradžioje SSRS valdžiai baigus slopinti ginkluotą pasipriešinimą jis virto intelektualiniu – tautinės kultūros, kalbos, tikėjimo gynimu; stipriausias buvo Lietuvoje (Lietuvos pasipriešinimas sovietiniam okupaciniam režimui, 1940–90). Komunistų totalitarinės valdžios sąlygomis Baltijos šalių nacijoms vis dėlto pavyko išsaugoti savo tautinį identitetą, mokymą gimtąja kalba. Buvo plėtojama kultūra, ypač materialinė, mokslas.
Estijos, Latvijos, Lietuvos suverenitetą per visą SSRS okupacijos ir aneksijos laikotarpį saugojo Vakarų šalyse išlikusios pavienės diplomatinės atstovybės, rėmė tose šalyse gyvenančių (nuo 19 a.) Baltijos šalių emigrantų ir karo pabėgėlių įkurtos tautinės bendruomenės. Kovai dėl nepriklausomybės įkurta bendrų baltų organizacijų (Baltų komitetas, Baltų moterų taryba), leista bendrų leidinių (žurnalai Baltic Review, Baltic News, Baltic Forum). 1946–49 Vokietijoje veikė bendras karo pabėgėlių Pabaltijo universitetas.
Organizuotesnė kova dėl Baltijos šalių nepriklausomybės tapo užaugus naujai karo pabėgėlių kartai. Jungtinėse Amerikos Valstijose buvo įkurta Amerikos baltų laisvės lyga (leido žurnalą Baltic Bulletin). Jos, t. p. 20 a. 7–9 dešimtmetyje Niujorke veikusios jaunimo įkurtos Baltijos šalių išeivių organizacijos BATUN, Pasaulio baltų sąjungos, Kanados baltų federacijos ir kitų organizacijų pastangomis 1982–91 Jungtinėse Amerikos Valstijose bei kitose šalyse valstybiniu mastu buvo pažymima Baltų laisvės diena, 1985 surengtas Baltijos taikos ir laisvės kruizas; 1985 Kopenhagoje Baltijos tribunolas nagrinėjo Baltijos šalyse padarytus SSRS nusikaltimus. Šios ir daugelis kitų akcijų nuolat priminė Vakarų šalių politikams, visuomenei ir tarptautinėms organizacijoms Baltijos šalių nepriklausomybės bylą, moraliai rėmė tų šalių žmones, skatino jų pasipriešinimą sovietų okupaciniam režimui. Jungtinės Amerikos Valstijos ir daugelis kitų Vakarų valstybių niekada nepripažino Baltijos šalių sovietinės okupacijos ir aneksijos. Laidàs estų, latvių, lietuvių kalbomis transliavo Amerikos balsas, Laisvosios Europos radijo / Laisvės radijo, Vatikano ir kitos radijo stotys.
20 a. 8–9 dešimtmetyje kilus SSRS valdžios ir ūkio krizei ir SSKP Centro komiteto vadovui M. Gorbačiovui (nuo 1985) pradėjus vykdyti vadinamąją pertvarką ir demokratizacijos politiką Baltijos šalių gyventojams susidarė galimybės laisviau reikšti politinę nuomonę. 1988 susikūrę Estijos liaudies frontas, Latvijos liaudies frontas, Sąjūdis (Lietuvoje) vadovavo kovai dėl nepriklausomybės atkūrimo (jų bendradarbiavimo organas – Baltijos šalių asamblėja), buvo įvykdyta bendrų politinių akcijų (Baltijos kelias, 1989, Liepsnojantis Baltijos kelias, 1990). Liaudies frontai ir Sąjūdis per laisvus rinkimus laimėjo daugumą parlamentuose. Sovietiniam okupaciniam režimui atkakliai priešinantis (Sausio tryliktoji) 1990–91 taikiu būdu buvo atkurta Baltijos šalių valstybinė nepriklausomybė, kuri tarptautiniu mastu galutinai pripažinta 1991, žlugus SSRS.
Atkūrusios nepriklausomybę Baltijos šalys pertvarkė ūkį (iš sovietinio suvalstybinto centralizuotai ir komandiškai valdomo į rinkos ekonomikos), plėtoja daugpartinę politinę demokratiją, siekia sukurti pilietinę visuomenę.
Baltijos šalys įstojo į tarptautines organizacijas arba atkūrė narystę jose: yra Europos Sąjungos, Europos Tarybos, Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos, Jungtinių Tautų, NATO, Pasaulio prekybos organizacijos, Tarptautinio valiutos fondo ir kitų tarptautinių organizacijų narės. Šalių saugumą sustiprino JAV ir Baltijos valstybių partnerystės chartija (1998).
Baltijos šalys plėtoja regioninį bendradarbiavimą: 1990 05 12 atnaujinta 1934 09 12 Ženevoje sudaryta sutartis bei deklaracija Dėl Lietuvos, Latvijos ir Estijos santarvės ir bendradarbiavimo (ja buvo įkurta Baltijos antantė), įkurta Baltijos Asamblėja, Baltijos Ministrų Taryba, Baltijos Taryba. Pasirašyta reikšmingų sutarčių: Dėl Baltijos šalių teisinės pagalbos ir teisinių santykių (pasirašyta 1992), Susitarimas dėl bendradarbiavimo valstybių sienos apsaugos srityje (1994), Dėl bevizio vykimo tvarkos (1995), Dėl nelegaliai gyvenančių asmenų grąžinimo (1995), Rygos deklaracija dėl kovos su pinigų plovimu (1996), Susitarimas dėl Baltijos šalių konsulinės pagalbos ir bendradarbiavimo (1999 02) bei kitos.
Atkūrusios nepriklausomybę Baltijos šalys rūpinasi taikia regiono raida, bendradarbiauja gynybos srityje. 1994 pasirašyta sutartis dėl Baltijos bataliono (Baltbat), 1998 – Dėl Baltijos oro erdvės stebėjimo sistemos (Baltnet), 1998 – vyriausybių susitarimas dėl Baltijos jūros eskadros (Baltron), 1998 – dėl Baltijos gynybos koledžo; sutartis ir susitarimus padeda įgyvendinti Jungtinės Amerikos Valstijos, Danija, Didžioji Britanija, Lenkija, Norvegija, Švedija.
Sudaryta regioniniam ūkiniam ir kultūriniam bendradarbiavimui svarbių sutarčių: Baltijos šalių laisvos prekybos sutartis (pasirašyta 1993), Dėl tarpusavio pagalbos muitinės veiklos srityje (1994), Dėl laisvosios prekybos žemės ūkio prekėmis (1996), Dėl bendrosios tranzito procedūros (1998), Dėl prekybinės laivybos (1999). 1998–2000 pasirašytos sutartys dėl švietimo ir aukštojo mokslo (pripažįstami bet kurios Baltijos šalių atitinkamos mokyklos diplomai).
Bendradarbiauja šalių miestai, administraciniai teritoriniai vienetai, ūkinės, kultūros, mokslo, jaunimo ir kitos organizacijos, aukštosios mokyklos. Atkurta Baltijos spaudos santarvė, veikia Baltijos naujienų tarnyba (Baltic News Service, BNS), leidžiama bendrų periodinių leidinių (Baltic Review), įkurta Baltijos šalių mokslininkų draugijų.
-Pabaltijys
L: Baltijos šalių istorija Vilnius 2000.
1412