Báltijos sineklzė, stambiausias tektoninis įlinkis Rytų Europos platformos Rusijos plokštės vakaruose. Apima didumą Lietuvos (išskyrus rytus ir pietryčius), Latvijos vakarus, Estijos pietvakarius, Rusijos Federacijos Kaliningrado sritį, Lenkijos šiaurės rytinę ir rytinę Baltijos jūros dalį. Šiaurėje ribojasi su Baltijos skydu, rytuose − su Latvijos balnu, pietryčiuose ir pietuose − su Baltarusijos–Mozūrijos anteklize, vakaruose − su Lenkijos įlinkiu. Ilgis 700 km, plotis 450 kilometrų. Pamato gylis ties ašimi 1–5 km, šlaituose 0,3–1,0 kilometras.
Baltijos sineklizės kristalinis pamatas susideda iš paleoproterozojaus ir mezoproterozojaus metamorfinių ir magminių uolienų, nuosėdinė danga – iš mezoproterozojaus ir neoproterozojaus bei fanerozojaus uolienų. Didžiausią storymę sudaro silūro ir devono nuogulos. Nuosėdinės dangos didžiausias storis (daugiau kaip 3000 m) yra Baltijos sineklizės pietvakarinėje dalyje. Baltijos sineklizė pradėjo formuotis kambre, kai prasidėjo kristalinio pamato grimzdimas, kuris truko iki karbono pradžios. Vėliau grimzdimas kaitaliojosi su kilimu. Ankstyvojo devono metu nuosėdinėje dangoje susidarė pagrindiniai Baltijos sineklizės tektoniniai lūžiai.
Fanerozojaus eono vertikalieji Žemės plutos judesiai Baltijos sineklizėje
Baltijos sineklizės buvimą geologiniais faktais 1928 įrodė J. Dalinkevičius (vadino ją mulda).
2962