baltzmai, skoliniai iš baltų kalbų. Seniausių baltizmų, skolintų gerokai prieš Kristų iš baltų prokalbės kažkokios tarmės, gana daug yra Pabaltijo suomių kalbose (suomių ankerias, estų angerjas ‘ungurys’ – plg. prūsų angurgis, lietuvių ungurỹs; suomių hanhi, estų hani ‘žąsis’ – plg. prūsų sansy, lietuvių žąss; suomių ir estų ratas ‘ratas’ – plg. lietuvių rãtas). Daug vėlesni slavų kalbų baltizmai. Paprastai jų turi baltarusiai (gudai), lenkai, rusai (dažniausiai gretimos su baltais jų tarmės), kartais dar ukrainiečiai. Didesnė tų baltizmų dalis – lituanizmai. Germanų kalbose baltizmų (irgi nesenų) pasitaiko tik vokiečių kalboje ir iš jos (tiksliau – iš viduriniosios vokiečių aukštaičių kalbos) išriedėjusioje jidiš. Skiriama: prūsicizmai (buvusiose Rytų Prūsų vokiečių tarmėse išlikę substratiniai prūsų k. žodžiai, daugiausia tikriniai), lituanizmai (Mažosios Lietuvos vokiečių tarmėse ir Lietuvos jidiš kalboje), leticizmai (buvę vadinamųjų Baltijos vokiečių kalboje).
L: A. Sabaliauskas Baltų ir Pabaltijo suomių kalbų santykiai / Lietuvių kalbotyros klausimai t. 6 1963; H. H. Bielfeldt Die baltischen Lehnwörter und Reliktwörter im Deutschen / Donum Balticum Stockholm 1970; J. Laučiūtė Slovar‘ baltizmov v slavjanskich jazykach Leningrad 1982.
2701