baltosios eilės

báltosios elės, nerimuotas eiliavimas tose eilėdaros sistemose (silabinėje, silabotoninėje), kurioms būdingas rimas. Baltosiomis jambinėmis (10–11 skiemenų) eilutėmis paprastai rašomos dramos. Pvz.: Kaip liūdna mirt senam, tu nesuprasi. / Gyvenimą kaip elgetai praleidus! / Karalius! Dengia galvą karūna! / Bet pats tu – kalinys! Tu – juodas vergas, / Visiems tu tarnas vienas visuomet! / Tu nesuprasi, riteri, manęs (B. Sruoga Milžino paunksmė). Baltosios eilės susiformavo 16 a. anglų literatūroje. 17 a. ir ypač 18 a. vartotos ir kituose Europos kraštuose. Lietuvių poezijoje baltosios eilės pradėjo plisti 19 a. pabaigoje–20 a. pradžioje. Jomis buvo išversta (vertėjai V. Kudirka, P. Vaičaitis ir kiti) G. Byrono, F. Schillerio, A. Puškino kūrinių (daugiausia dramų). Vėliau baltosiomis eilėmis dramų sukūrė Maironis, B. Sruoga, Vydūnas, V. Mykolaitis-Putinas, Just. Marcinkevičius, J. Grušas ir kiti.

3141