baltosios nykštukės

báltosios nykštùkės, kompaktiškos žvaigždės, kuriomis virsta mažesnės negu apie 8 M_⨀ masės (M_⨀ – Saulės masė) žvaigždės, išeikvojusios vidinius branduolinės energijos šaltinius. Pavadinimas siejamas su pirmųjų atrastų šio tipo žvaigždžių – Sirijaus B ir 40 Eridano B – balta spalva. 2–8 M_⨀ masės žvaigždėms virstant baltosiomis nykštukėmis didžioji jų medžiagos dalis išsisklaido planetiškojo ūko pavidalu. Baltųjų nykštukių masės apie 0,3–1,4 M_⨀, vidutinė apie 0,6 M_⨀. Baltosios nykštukės yra maždaug Žemės dydžio, o vidutinis tankis apie 10⁹ kg/m³, todėl laisvųjų elektronų dujos išsigimusios ir jų vidinis slėgis sulaiko tolesnį gravitacinį baltųjų nykštukių traukimąsi (kuo didesnė baltosios nykštukės masė, tuo mažesnis jos spindulys). Didžioji baltosios nykštukės masės dalis sudaryta iš anglies bei deguonies ir sutelkta branduolyje, kurį supa plonas helio apvalkalas (mažiau kaip 1 % masės), o šį – vandenilio sluoksnis (mažiau kaip 0,01 % masės). Temperatūra baltosios nykštukės branduolyje siekia apie 10 mln. K, o paviršiuje iki 150 000 K. Baltosios nykštukės spinduliuoja ankstesnės evoliucijos metu sukauptą šiluminę energiją ir pamažu vėsta, kol po keliolikos milijardų metų tampa juodosiomis nykštukėmis. 2021 buvo žinoma daugiau kaip 2000 spektriniais tyrimais patvirtintų baltųjų nykštukių.