Baltõsios Vókės durpýnas, nenaudojamas durpynas Vilniaus, Trakų ir Šalčininkų rajonų savivaldybių teritorijoje, 12 km į pietus nuo Vilniaus, Dainavos žemupio senslėnyje. Plotas 4100 ha (pramoninis 2924 ha). Ilgis 20 kilometrų. Yra 3 žvyringos salos (terasų likučiai), kuriose įsikūrę Merešlėnų, Mikašiūnų ir Papiškių kaimai. Baltosios Vokės durpyno pietinėje dalyje yra Papio ežeras (apie 190 ha), kanalu sujungtas su Merkio upe. Iš Papio ežero išteka Vokė (Neries intakas). Į ją durpyne įteka Asdrė, Krempė, Rudamina. Ornitologinis Papio draustinis. Durpyną supa dideli miško masyvai (Papiškio, Ropėjų miškai). 92 % durpių žemapelkinės. Durpių klodo didžiausias storis 5,8 m, vidutinis 2,5 metro. Durpių ištekliai iki eksploatacijos pradžios 73 mln. m3. Vidutinis susiskaidymas 28 %, vidutinis peleningumas 9 %. Po durpėmis yra apie 3 m sapropelio, 2–4 m molio. Dugne smėlis.
Baltosios Vokės durpynas
skiauterėtasis tritonas
20 a. 4–9 dešimtmetyje buvo kasamos durpės. Nuo 2004 Baltosios Vokės durpynas – biosferos poligonas, svarbi Natura 2000 tinklo sudėtinė dalis. Turi buveinių apsaugai svarbios teritorijos (įsteigtos raudonpilvės kūmutės ir skiauterėtojo tritono apsaugai) bei paukščių apsaugai svarbios teritorijos (įsteigtos mėlyngurklės apsaugai) statusą. Baltosios Vokės durpyno apylinkėse aptinkama daugiau kaip 200 rūšių paukščių.
638