Baltramiẽjaus nakts, hugenotų žudynės Paryžiuje naktį į 1572 08 24 (šv. Baltramiejaus dieną).
Prancūzijos karaliaus motina Kotryna Mediči, bijodama didėjančios protestantų vadovo admirolo G. de Coligny įtakos jos sūnui Karoliui IX, įtikino jį, kad protestantai ketina karalių nužudyti. Prisidengdami Karolio IX įsakymu Kotryna Mediči ir katalikų vadovai Guise’ai suorganizavo į žymiausio hugenoto Henriko Navariečio (nuo 1589 Prancūzijos karalius Henrikas IV) ir Prancūzijos karaliaus sesers Margaritos vestuves suvažiavusių hugenotų didikų žudynes. Buvo nužudyta apie 3000 hugenotų, tarp jų G. de Coligny; Henrikas Navarietis išsigelbėjo perėjęs į katalikų tikėjimą. Baltramiejaus nakties pavyzdžiu dvylikoje provincijų katalikų minios nužudė dar apie 20 000 hugenotų. Tai sustiprino Prancūzijos religinį karą. Popiežius Grigalius XIII įsteigė medalį, skirtą Baltramiejaus nakčiai.
Baltramiejaus naktis (aliejus, 19 a., dailininkas François Dubois, Kantono dailės muziejus Lozanoje)